Praėjusiais metais kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ daugiausiai statulėlių susižėręs dokumentinis režisierės Giedrės Žickytės filmas „Meistras ir Tatjana“ tęsia savo tarptautinę kelionę ir yra pristatomas įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Ne tik Lietuvos kino kritikų, kino teatrų lankytojų, bet ir tarptautinių kino festivalių pripažinto filmo režisierė sako, kad kiekvienas filmas kyla iš jos širdies, iš noro papasakoti svarbią istoriją. Dokumentinio kino režisierę G. Žickytę drąsiai būtų galima pavadinti apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ senbuve. Debiutinis režisierės filmas „Baras“ 2009 metais buvo apdovanotas kaip geriausias televizijos filmas, „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ 2012 metais nominuotas kaip geriausias ilgametražis dokumentinis, o „Meistras ir Tatjana“ , pasakojantis apie fotomenininko Vito Luckaus gyvenimą, pernai sulaukė net penkių nominacijų ir keturių apdovanojimų.

„Šie metai man buvo nepaprastai intensyvūs, gausūs, turiningi. Žinoma, truputį pavargę, nes mane daug kur kviečia atvažiuoti ir pristatyti savo filmus. Filmas „Meistras ir Tatjana“ toliau keliauja po pasaulį, patenka į prestižiškiausius ir svarbiausius dokumentinių filmų festivalius. Aš labai džiaugiuosi, kad šis filmas susilaukė tarptautinio dėmesio. Jis gyvena savo gyvenimą“, - kalbėjo režisierė G. Žickytė.

Giedrė pasakoja, kad tiesiog negalėjo nepapasakoti šios istorijos ir džiaugiasi, kad dar daugiau žmonių sužinojo apie šį talentingą menininką.

„Aš dariau filmą ne tik sau. Aš turėjau tikslą ir norėjau šią istoriją papasakoti. Daug žmonių susidomėjo Vito Luckaus kūryba. Aš dar iki dabar gaunu elektroninių laiškų, kuriuose žmonės klausia, kur galima pamatyti šį filmą?“, - filmo sėkme džiaugėsi režisierė.

Filmo „Meistras ir Tatjana“ kūrimas užtruko net septynerius metus. Akivaizdu, kad G. Žickytė įdėjo į jį daug darbo, todėl neneigia, kad įvertinimas kūrėjui yra svarbus: „Tu daug dirbi, ir kai gauni apdovanojimą, tave tai tiesiog padrąsina ir įkvepia kitiems darbams. Aš tikrai džiaugiuosi gautais įvertinimais ir apdovanojimais“.

Šiais metais G. Žickytė nepretenduoja gauti „Sidabrinė gervė“ apdovanojimo, tačiau jai tai buvo itin darbingas periodas. Netrukus užsienyje bus pristatytas Čilėje filmuotas dokumentinis filmas apie Alzheimerio liga sergančią ispanę. Tai bendras Giedrės ir čilietės kino režisierės Maite Alberdi darbas. 2017-aisiais kino gerbėjus pasieks dar vienas režisierės darbas – filmas apie lietuvio jūrininko Simo Kudirkos kelionę. Tai bus istorija apie laisvę ir žmogų, kuris pasiklydo jos vingiuose.

„Dabar aš filmuoju naują filmą, dėl kurio labai daug tenka keliauti po Ameriką. Trumpam buvau sustojusi Čilėje, nes ten taip pat kūriau filmą. Jis bus netrukus pristatytas Šveicarijoje, Toronte, vėliau ir Lietuvoje. Šie metai man buvo labai gausūs visomis prasmėmis“, - šypsodamasi pasakojo režisierė. Atrodo, kad dabar – Giedrės sėkmės laikas.

„Kiekvienas filmas kyla iš tavo širdies. Kaip sako: jei gali nedainuoti – nedainuok, tai jei gali nekurti – nekurk. Bet juk kuri ne dėl to, kad ėmei ir sugalvojai daryti kiną. Yra kažkas, apie ką nori ir turi papasakoti. Tiesiog pajunti, kad reikia apie tai papasakoti. Jei kalbėsi apie tai, kas tau yra svarbu, tai bus tikra ir žiūrovai tai tikrai supras“, – atviravo G. Žickytė. 

Devintieji „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai šiemet vyks gegužės 27-ąją.