LDK elito Užgavėnės: daugiadienės linksmybės ir slapti vakarėliai

  • Teksto dydis:

Liaudiškų Užgavėnių tradicijos yra puikiai pažįstamos, bet apie elitines Užgavėnes žinoma gerokai mažiau. Valdovų rūmai jau keletą metų siekia supažindinti lankytojus su šia istorijos dalimi, kviesdami į renginius, kuriuose atskleidžiamos aukštuomenės Užgavėnių tradicijos.

Bonos Sforcos kraitis

Bene pirmosios istorinės žinios apie Užgavėnių karnavalą Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmuose mus pasiekia iš XVI a. Manoma, kad ši tradicija, kaip ir daugybė itališkosios kultūros apraiškų, atkeliavo kartu su Lenkijos karaliene, Lietuvos didžiąja kunigaikštiene Bona Sforca.

Vilniaus Žemutinės pilies sąmatoje būta net atskiros eilutės – skirta suma Užgavėnių karnavalo dekoracijoms. Tai leidžia kalbėti, kad karnavalai būdavę ne tik meniški, bet ir apskritai labai svarbus rūmų įvykis.

Valdovų rūmų paskaitoje "Elitinių Užgavėnių tradicijos Vakarų Europoje ir Lietuvoje" muziejaus istorikas Eimantas Gudas pastebėjo, kad bene pirmasis Užgavėnių karnavalas, apie kurį žinoma, buvo surengtas 1546 m. Vilniuje. Jį Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1544/1548–1572) surengė Ponų tarybos nariams.

Vieša ir intymi šventė

Vėlesnė informacija apie valdovų Užgavėnes mus pasiekia iš 1549 m. Tuomet Žygimantas Augustas su ką tik jo žmona tapusia Lenkijos karaliene, Lietuvos didžiąja kunigaikštiene Barbora Radvilaite (1520/1523–1551) lankėsi Vavelio ir Nepolomicų pilyse Lenkijoje ir čia praleido vasarį buvusią Užgavėnių sezono atkarpą. Istoriniai šaltiniai teigia, kad čia buvo žaisti karuselės žaidimai, rengti kaukių baliai, žiedo gaudymas.

Karalienės rūpesčiu stalai buvo nukrauti prabangiausiais valgiais, tad nenuostabu, kad po Užgavėnių, kanclerio pavadintų Bakcho vargais, karalius ilgai sirgo.

Vieną vakarą valdovas liepęs dvariškiams eiti miegoti, pats taip pat suvaidinęs, kad eina ilsėtis, tačiau su keliolika artimiausių dvariškių žmonos apartamentuose surengė labai privatų šokių vakarą, kuriame grota pučiamaisiais, dvariškiai šokę tris valandas, o pats Žygimantas Augustas su Barbora Radvilaite šoko keletą kartų.

Tais metais per Užgavėnių sezoną buvo surengta net keletas maskaradų, kuriuose valdovas buvęs puikios nuotaikos, o dvariškiai šventę baigdavo girtutėliai. Tų pačių metų Užgavėnių pasilinksminimai truko bent tris dienas ir visas jas valdovas nesitraukė nuo savo sutuoktinės: kartu pusryčiavo, vakarieniavo, abu kasdien klausėsi Mišių, o vakarais šokdavo.

Bakcho vargai

Vazų dinastijos valdymo metu Užgavėnių pokyliai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje pasižymėjo neįtikėtinu rafinuotumu, išskirtine prabanga ir labai žaismingomis tradicijomis.

Kaip Užgavėnės švęstos apie XVII a. valdovų rūmuose, žinotume nedaug, jei ne kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos dienoraščiai. Iš jų paaiškėja, kad, pvz., 1639 m. Vilniaus Žemutinės pilies rezidenciniuose rūmuose buvo surengti šokiai, kuriuose Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Cecilija Renata Habsburgaitė kartu su rūmų damomis pasirodė pasipuošusios puikiomis kaukėmis.

Tąkart Užgavėnių linksmybes, anot istoriko, Radvila pavadino Bakcho šventėmis, jos truko tris dienas iki Pelenų trečiadienio aušros, o gavėnios metu pilis staiga nutilo ir buvo daug miegama bei meldžiamasi.

Kitąmet Vladislovas Vaza su dvariškiais Užgavėnes praleido Varšuvoje. Ten tiek kelias dienas šokta, kad vienas dvariškis susilaužė koją, o viena dama anksčiau laiko pagimdė ar persileido. "Kancleris pažymėjo, kad karalienės rūpesčiu stalai buvo nukrauti prabangiausiais valgiais, tad nenuostabu, kad po Užgavėnių, kanclerio pavadintų Bakcho vargais, karalius ilgai sirgo", – sakė E.Gudas.

Brangūs žaidimai

1641 m. karnavalas švęstas vasarį Varšuvoje, tačiau šįkart truko net dvi savaites. Karalienė su dvariškiais šoko persirengę maurais, o valdovo broliai karalaičiai Vladislovui Vazai ir jo dvariškiams įteikė prabangių dovanų.

Karnavale laikytasi Smuklės karnavalo papročių, atkeliavusių į Lietuvą iš vokiškų žemių. Pagal juos, rengdamiesi šventei dvariškiai burtų keliu pasiskirstydavo vaidmenis, pagal kuriuos turėdavo atitinkamai persirengti ir atlikti tam tikras pareigas.

Pvz., smuklės šeimininko personažas turėdavo savo lėšomis surengti valdovui ir visiems jo dvariškiams puotą. Pirklio vaidmenį gavęs dvariškis turėdavo pristatyti dovanų. Anot E.Gudo, tai buvęs brangus žaidimas, tačiau dovanomis didikai turėjo progą įsiteikti valdovui.

"Tokių karnavalų personažų kaukės atitiko Vakarų Europos personažus ir tai rodo, kad mūsiškių valdovų Užgavėnių tradicijos ne kažin ką perėmė iš liaudies papročių", – akcentavo istorikas.

Minėtais metais Varšuvos pilyje burta kortomis ir rodyta opera.

Įspūdingi kaukių šou

Bene daugiausia žinoma apie Užgavėnių karnavalą Vilniaus rezidencijoje 1644 m. – jis truko nuo sausio 20 d. iki vasario 10 d. Tąkart rūmuose vyko spektaklis, net keli smuklės karnavalai. Per vieną iš tokių pokylių valdovas tapo mauru, Lietuvos didžioji kunigaikštienė – turke, kancleris Radvila – sargu durininku, o jo žmona – venecijiete. Garbė finansuoti karnavalą teko Sapiegoms.

Kitame tų metų karnavale valdovų pora buvo apsirengusi prancūzų valstiečiais, kancleris Radvila – stalininku, o jo žmona – ištekėjusia vengrų valstiete, rūmų maršalkos Sapiegos žmona.

Trečiasis karnavalas ruoštas pagal Vakarų Europos rūmų tradicijas, tad Vladislovas Vaza surengė savo dvariškių vestuves.

Anot kanclerio, tų metų Užgavėnės švęstos su neįprasta prabanga, maskaradai tęsdavosi bent iki 2 val. nakties. Paskutinis karnavalas baigėsi jau Pelenų dieną 4 val. ryto. "Tais metais tiek įsismaginta linksmintis, kad net gavėnios metu sumanyta pastatyti operą "Andromeda", – sakė istorikas. – Jos prašmatnumas, pasak kanclerio Radvilos, privertė pamiršti pasninką ir pamaldumą. Tai sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą."

Tradicijų tąsa

Tokių karnavalų personažų kaukės atitiko Vakarų Europos personažus ir tai rodo, kad mūsiškių valdovų Užgavėnių tradicijos ne kažin ką perėmė iš liaudies papročių

XVII a. viduryje po švedų ir rusų tvanų Užgavėnių tradicijos Vilniaus valdovų rūmuose išnyko – persikėlė į Varšuvą, Dresdeną. Ypač Užgavėnių karnavalus mėgęs Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis, Saksonijos kurfiurstas Augustas II Saksas. Jaunystėje jis pats dalyvavo Venecijos karnavale.

Šio valdovo laikais Užgavėnių karnavalai retai pasibaigdavo Pelenų dienos rytą ir tai erzino ypač uolius katalikus, Lietuvos ir Lenkijos didikus.

Teminės persirengimo šventės, baletai, operos, komedijos, koncertai, riterių turnyrai, karuselių žaidimai, pasivažinėjimai rogėmis ir rogutėmis, šaudymas iš lanko, azartiniai žaidimai, – entuziastingo karnavalų mėgėjo dvare Užgavėnės buvo išties įspūdingos.

Nuo XVIII a. vidurio Vilniuje vykdavę vieši ir privatūs maskaradai, vėliau išplitę ir kituose šalies miestuose. Vienas pirmųjų privačių karnavalų buvo surengtas Nesvyžiaus Radvilų 1730 m. Šiam pokyliui Radvilos iš Rygos pasikvietė orkestrą, užsakė 1 000 marcipaninių pyragaičių, 80 statinių vyno. Pokylis trukęs iki 8 val. ryto.

Vėliau, nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio, rengti bendri kaukių baliai tiek didikams, tiek miestiečiams. Juos nuomotuose Sapiegų, Tyzenhauzų ar kituose prabangiuose sostinės rūmuose rengdavo Vilniaus magistrato leidimą gavę privatūs asmenys. Brangius bilietus įsigiję miestiečiai pasirodydavo 21 val. vakaro, bajorai apie 23 val., o aristokratai – apie vidurnaktį.


Kas? Virtualiosios Užgavėnės. Edukacija su italu virtuvės šefu Gian Luca Demarco "Kviečiame itališko deserto" – Bonos Sforcos mėgtų vaflių Nevole kepimo pamoka. Viktorina "Elitinių Užgavėnių tradicijos". Paskaita "Brangakmeniai XIII a. pab.–XVII a. Vilniuje"

Kada? vasario 13 d. nuo 10 val.

Kur? Kur? Valdovų rūmų muziejaus paskyroje feisbuke.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių