Nuo XIX a. senąsias kalbas, ypač sanskritą, tyrinėjantiems kalbininkams privalu mokytis lietuviškai. Tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, kaip už tūkstančių kilometrų prieš daugiau nei 3 tūkst. metų Indijos teritorijoje atsirado kalba, kurios žodžiai ir gramatika tokie panašūs į lietuvių.

„XVIII a., kuomet Indiją ėmė kolonizuoti britai, buvo pastebėti pirmieji sanskrito ir lietuvių kalbos panašumai. O XIX a. senąsias kalbas norintiems tyrinėti mokslininkams jau buvo privalu mokėti sanskrito ir lietuvių kalbos pagrindus“, – sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas.

Net ir dabar mokslininkai, studijuojantys senąsias indoeuropiečių kalbas, ypač sanskritą, pirmiausia mokosi lietuvių kalbos.

„Sanskrito ir lietuvių kalbos asmenuotės, įvardžiai ir giminystės terminai, kūno dalių pavadinimai yra labai panašūs ar net vienodi. Daugybės sanskrito žodžių struktūra panaši į mūsiškę“, – aiškina kalbininkė dr. Žaneta Markevičienė.

1933 m. antropologas, keliautojas, vedų tyrinėtojas Antanas Poška, sužinojęs apie galimą baltiškąjį palikimą Indijoje, nukeliavo į šią šalį ir ten aptiko gentį teritorijoje, vadinamoje Baltistanu. Paaiškėjo, kad Baltistano žmonių kultūra, etnografija ir architektūra labai panaši į lietuvių.

Keliaudamas po Indiją A. Poška susipažino su humanistu Mahatma Gandhi. Jis papasakojo žinantis apie Lietuvą, kurioje gyvena indams giminingi arijai, bendraujantys kalba, senesne už sanskritą.

Plačiau – LRT KULTŪROS laidoje „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.