Lietuvoje bus filmuojamas serialas apie Černobylio katastrofą

Penkių dalių miniseriale sovietų mokslininką, kurį Kremlius paskyrė tirti tragedijos, vaidins Jaredas Harrisas (Džaredas Harisas).

Po 1986 metų branduolinės katastrofos didžiuliuose regionuose iškrito radioaktyviosios dulkės. 30 žmonių žuvo, o daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų teko perkelti kitur.

HBO per Televizijos kritikų asociacijos (TCA) vasaros susitikimą trečiadienį paskelbė, kad „Černobylio“ (Chernobyl) kūrimas turi prasidėti 2018 metų pavasarį Lietuvoje.

Paliks ne mažiau 7 mln. eurų

Šis planuojamas miniserialas Lietuvoje paliks ne mažiau nei ankstesnis didelis čia filmuotas projektas, britų nacionalinio transliuotojo filmas „Karas ir taika“. Pastarojo sąmata siekė 7 mln. eurų, sako su amerikiečiais dirbančios bendrovės „Baltijos filmų paslaugos“ vykdančioji prodiuserė Lineta Mišeikytė.

Pasak prodiuserės, konkurencinę kovą su Vengrija dėl šio projekto laimėjusią Lietuvą jau yra aplankę HBO atstovai, apžiūrėjo galimas filmavimo vietas – Elektrėnų, Vilniaus šiluminę bei kitas elektrines, Vilnių, Kauną, tačiau daugiau detalių bus žinoma po susitikimo su serialo režisieriumi Johanu Rencku (Johanu Renku).

Buvo atvykę HBO atstovai

„Pirmąsias žvalgytuves jau darėme, atvyko HBO atstovai, aplankėme daug elektrinių, ir Ignalinoje ekskursijoje buvome, kad suvoktume mastelį. Kol kas su HBO kanalo atstovais ir jų prodiuseriais deriname, kiek dienų filmuosime, kokia turi būti  filmo sąmata, ar tikrai viską galima nufilmuoti Lietuvoje. Koks bus projektas, bus aišku, kai susitiksiu su režisieriumi ir pagrindiniu filmo dailininku, jie iki vasaros pabaigos planuoja atvykti į Lietuvą“, – BNS sakė L.Mišeikytė.

Pasak prodiuserės, nors filmo biudžetas bus suderintas iki metų pabaigos, jau dabar aišku, kad sąmata nebus mažesnė nei kito didelio Lietuvoje filmuoto kūrinio, BBC 2015 metais Lietuvoje filmuoto šešių serijų televizijos filmo pagal Rusijos rašytojo Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“.

„Aš tikrai žinau, kad tai bus penkių valandų didelis filmas, filmavimo masteliai panašės į „Karo ir taikos“ projektą, jis buvo filmuojamas 17 savaičių, „Černobylis“ bus filmuojamas 16 savaičių. Filmuojant „Karą ir taiką“ Lietuvoje buvo išleista virš 7 mln. eurų, 300 žmonių dirbo vien Borodino mūšyje, sukurta daugybė kostiumų ir taip toliau. Aš manau, biudžetą mes suderinsime iki šių metų galo, biudžetas tikrai bus ne mažesnis nei „Karo ir taikos“, – kalbėjo prodiuserė.

Anot L.Mišeikytės, nors seriale „Černobylis“ nebus tokių didelių masinių scenų, tačiau kūrėjai susidurs su kitokiais iššūkiais, pvz., kaip pasikeitusį Lazdynų rajoną „grąžinti“ į 1985-uosius. „Dabar didžiausias iššūkis, kaip Lazdynų rajoną, su mūsų plastikiniais langais ir įstiklintais balkonais, padaryti panašų į 1985-ųjų vaizdą“, – sakė prodiuserė.

L.Mišeikytės teigimu, pasiruošimas serialo filmavimui turėtų prasidėti jau lapkričio mėnesį, o filmavimas – kovą, balandžio pradžioje, nors, jei bus žiemos scenų, gali ir anksčiau.

Dabar didžiausias iššūkis, kaip Lazdynų rajoną, su mūsų plastikiniais langais ir įstiklintais balkonais, padaryti panašų į 1985-ųjų vaizdą.

Rinktis Lietuvą paskatina lengvata

Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas pažymi, kad HBO planuojamas miniserialas apie Černobylio branduolinę katastrofą yra antras panašaus dydžio projektas, kuris bus įgyvendinamas Lietuvoje, o kino kūrėjus rinktis Lietuvą paskatina mokestinė lengvata.

„Yra HBO sprendimas filmuoti Lietuvoje šį didelį projektą, kuris išskirtinis savo apimtimi. Tai, kad tokio dydžio kanalas atvyksta filmuoti į Lietuvą šitokios produkcijos, rodo du dalykus: mes turime patyrusius ir kokybiškas paslaugas teikiančius kino žmones Lietuvoje, nes kokybė yra vienas iš esminių elementų audiovizualinėje produkcijoje, antras dalykas – mokestinė paskata, kuri veikia trejus metus, tikrai pasiteisino“, – BNS sakė R.Kvietkauskas.

„Dydžiu tai būtų palyginima su pas mus BBC filmuotu „Karas ir taika“, mes kalbame apie antrą tokios reikšmingos apimties – tiek turinio prasme, tiek finansine prasme – projektą Lietuvoje“, – pabrėžė R.Kvietkauskas.

Anot jo, tiek BBC sprendimas Lietuvoje filmuoti „Karą ir taiką“, tiek HBO planai rodo, kad „mokestiniai instrumentai taip pat gali mažoje šalyje ambicingai paskatinti kino projektus“.

2014 metų sausio 1 dieną įsigaliojusios Pelno mokesčio įstatymo pataisos leidžia Lietuvoje filmą kuriantiems gamintojams iš privačių rėmėjų gali gauti paramą, siekiančią iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto. Tuo metu Lietuvoje pelningai veikiančios įmonės, norinčios neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas ta suma, kuria remia filmą, taip pat šia suma gali sumažinti ir pelno mokestį (bet ne daugiau nei 75 procentais visos mokėtinos mokesčio sumos).

Penkių serijų miniserialas

Jungtinių Valstijų žiniasklaida skelbia, kad penkių dalių miniseriale „Černobylis“ sovietų mokslininką, kurį Kremlius paskyrė tirti tragedijos, vaidins Jaredas Harrisas (Džaredas Harisas), labiausiai žinomas dėl savo vaidmens seriale „Mad Men. Reklamos vilkai“ .

Pastaraisiais metais J.Harrisas vaidino filmuose „Šerlokas Holmsas. Šešėlių žaidimas“ bei „Linkolnas“.

Viena didžiausių JAV televizijų HBO planus kitąmet kurti miniserialą apie Černobylio branduolinę katastrofą pristatė trečiadienį Televizijos kritikų asociacijos vasaros susitikime.

HBO sukūrė tokius serialus kaip „Sopranai: Mafijos kronika“, „Šešios pėdos po žeme“, „Sostų karai“ ar „Vakarų pasaulis“. Pastarasis mokslinės fantastikos serialas ir televizijos NBC muzikinis humoro šou „Saturday Night Live“ šiemet gavo daugiausiai televizijos „Oskarais“ laikomų „Emmy“ nominacijų. Jie buvo nominuoti 22 kategorijose.

1986 metų balandžio 26 dieną per saugumo patikrinimą sprogus ketvirtajam Černobylio elektrinės reaktoriui, į atmosferą pakilo radioaktyvių teršalų debesys, pasiekę teritorijas nuo Švedijos iki Graikijos. 1986 metų balandžio 26 dieną per saugumo patikrinimą sprogus ketvirtajam Černobylio elektrinės reaktoriui, į atmosferą pakilo radioaktyvių teršalų debesys, pasiekę teritorijas nuo Švedijos iki Graikijos.

Branduolinis kuras degė 10 dienų, o pasklidusios radioaktyvios dalelės užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos. Ištisos Baltarusijos ir Ukrainos teritorijos paverstos negyvenamomis.