Lietuvybės tiltai – nuo Dniepro iki Sūduvos

Mums kartais sunku suvokti, kokiomis sąlygomis bandoma išsaugoti gimtąją kultūrą tarp baigiančių nutautėti vietos lietuvių. Tą neseniai patyrė ir Kauno folkloro ansamblis "Liktužė", aplankęs svetur gyvenančius tautiečius.

Atstovavo Lietuvai

Jau antri metai daugelio dėmesys krypsta į rytus link Ukrainos, kurioje dinamiški įvykiai savo užuomazgomis nemaža dalimi susiję ir su Lietuva. Būtent Vilniuje tuomečio Ukrainos prezidento atsisakyta pasirašyti asociacijos sutartis su ES pakurstė neramumus, nenuslūgstančius iki šiolei.

Lietuvos santykius su Ukraina, siekiančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, stiprina tenykštė lietuvių bendruomenė, kurioje – daugiau kaip 7 tūkst. tautiečių, susibūrusių į mažesnes atskirų regionų bendruomenes, bendrijas, draugijas. Nors ir susidurdamos su nemažais sunkumais, šios bendruomenės stengiasi puoselėti gimtąją lietuvių kalbą, palaiko įvairius asmeninius, profesinius, kultūrinius ryšius su Lietuva.

Viena iš jų – Zaporožės srities lietuvių draugija (draugijos pirmininkė – Regina Baltušytė-Falkevič), surengusi XII Ukrainos lietuvių dainų ir šokių festivalį, kuriame dalyvavo ir atstovai iš Lietuvos – Kauno folkloro klubas "Liktužė" (vadovė Jūratė Svidinskienė).

Projektą inicijavo Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, nemažai metų puoselėjatis ryšius tarp Lietuvos ir užsienyje gyvenančių lietuvių.

Patyrė karo alsavimą

Į festivalį atvyko nemaža dalis šiame Ukrainos regione gyvenančių lietuvių, savo veikla lietuvybę Ukrainoje išsaugoti siekiantys Kijevo Maironio lietuvių kultūros draugijos choras "Viltis", Dniepropetrovsko lietuvių kultūros draugijos ansamblis, Zaporožės lietuvių kultūros draugijos ansamblis, veikė vietos amatininkų dirbinių parodos-pardavimai, vyko seminaras ir lietuvių draugijų pirmininkų susitikimai.

Festivalyje dalyvavę ansamblio nariai iš Lietuvos šiame karo konfliktų draskomame krašte buvo šiltai sutikti, bendros lietuviškos dainos aidėjo vakaronėje, poros nuotaikingai trypė lietuviškus šokius. "Liktužės" ansamblio narius šios srities lietuviai lydėjo per ekskursijas, supažindino su vietos kazokų kultūra teatralizuotame spektaklyje. Kijeve liktužėnus lydėjo pats Maidano "kultorgas", tautinio roko ansamblio "TaRuta" vadovas Jevgenas Romanenka. Gyvenimas nesustoja akistatoje su vos už šimto kilometrų grėsmėmis alsuojančiais karo įvykiais.

Nors viskas aplinkui teka savo vaga, svečiai iš Lietuvos karo mašinos alsavimą pajuto vos nusileidę lėktuvu, išvydę pakeliui karinius postus, keliaudami per šalį ir stebėdami ryžtingai nusiteikusių ukrainiečių palydas į karo veiksmų zoną. Nors viduje buvo neramu, tačiau šiltas sutikimas ir ukrainiečių draugiškumas bei dėmesys lietuvių delegacijai sklaidė nerimo nuotaiką.

Prasmingi susitikimai

Dar neišblėsus šiems stipriems įspūdžiams, "Liktužės" ansamblio dalyviai jau rengėsi į naują šventę, sukvietusią kito krašto užsienyje gyvenančius lietuvius. Birželio 23–25 d. pagal bendrą "Liktužės" ir Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės projektą (projekto koordinatorius – S.Šamborskis) vyko Joninių šventiniai renginiai Vištytyje ir Druskininkuose.

Trumpiausios nakties rasa prausėsi, kupoliaudami vainikus pynė ir savo koncertiniais pasirodymais klausytojus džiugino ne tik "Liktužės" ansamblis, Vištyčio krašto ansambliai "Šilojai", "Vištyčio" kapela, svečiai "Ritin Dobil" iš Daukšaičių kaimo Klaipėdos rajone, bet ir gausus būrys kolektyvų iš Karaliaučiaus srities. Tai vaikų ir jaunimo lietuvių folkloro ansambliai: Dobrovolsko (Pilkalnio) "Malūnėlis" (vadovė Alma Janvariova) ir to paties miesto Kazokų liaudies dainos ansamblis "Ataman" (vadovas Jonas Asakavičius), Černyševskojės (Eitkūnų) "Liepona" (vadovė Nijolė Naimušina), lietuvių kalbos ir etninės kultūros būrelių iš Nesterovo (Stalupėnų) ir Černyševskojės (Eitkūnų) moksleiviai, vadovaujami mokytojos ir Karaliaučiaus srities lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkės Tatjanos Rodenko. Beje, šiai mokytojai Rusijos prokuratūra iškėlė bylą dėl neva neteisėto lietuvių kalbos mokymo.

Didžiąją šventės dalyvių dalį sudarė moksleiviai, kuriems tokios šventės leidžia ne tik stiprinti lietuvių meninę kultūrą, bet ir pagerinti gimtosios kalbos įgūdžius, pabendrauti su bendraamžiais.