Renginiai vyko visą savaitę

Klaipėdietis renginių organizatorius Algirdas Guzauskas paskutinį kartą per Lyguo Latvijoje buvo gal prieš dešimtmetį.

Pašnekovas tikino, kad ir tada mūsų kaimynai linksmai praleisdavo trumpiausią metų naktį. Bet tai, ką jis Rygoje pamatė šiemet, atskleidė, kad latviai išmoko šventę paversti savo išskirtinumo renginiu bei gerokai pasipelnyti pačia geriausia to žodžio prasme.

Birželio 23-iąją prieš pietus užsukęs su reikalais į kelias valdiškas įstaigas Liepojoje A.Guzauskas girdėjo raginimus pasiskubinti, nes tądien visi dirbo tik iki popietės. Žmonės skubėjo, iki vakaro kiekvienas turėjo spėti pasiruošti šventei.

Pas mus įprastai skuba tik tie, kas šventę organizuoja, o Latvijoje jai rengiasi kiekvienas. Liepojos turizmo informacijos centro lankstinukai skelbė apie tai, kur ir ką, be tradicinių linksmybių, Joninių naktį bus galima pamatyti.

Renginių programoje rašoma, kad pirmasis vasarvidžio šventei skirtas renginys – futbolo čempionato varžybos Jūrmalos parko stadione. Tą pačią dieną surengta ir vieša fitneso treniruotė.

Renginiai vyko visą savaitę daugybėje regiono vietovių, o birželio 23-iąją Rucavoje, Skrundoje, Durbėje, Pavilostėje, Priekulėje, Gramzdoje, Liepojoje, Nicoje, Sikšnoje, Kazdangoje, Vėrgalėje ir Vainodėje.

Visos šios vietovės yra lengvai pasiekiamos lietuviams, nes yra netoli mūsų valstybių sienos.

Šventės nuojauta – jau pakeliui

"Važiavau link Rygos. Nuojauta, kad šventė – visai čia pat, aplankė, kai iki sostinės buvo likę pusšimtis kilometrų. Pakelėse, dažniausiai ties sankryžomis, žmonės pardavinėjo ne tik miško gėrybes, bet ir puokštes pievų gėlių bei vainikus. Pačioje Rygoje tokie vainikai, kuriais galvas puošė ne tik Janiai ir Janės, bet visi šventės dalyviai, kainavo iki 20 ir net 25 eurų, kuo toliau nuo centro, tuo kaina mažesnė. Kitą dieną po Joninių vienos žolynų pardavėjos Rygos centre paklausiau, ar buvo pirkusiųjų tokius brangius vainikus. Moteris atvirai pasakė, kad dviejų dešimčių eurų negailėjo tik užsieniečiai, prekeivei pavyko parduoti bene 20 vainikų, – įspūdžiais dalijosi klaipėdietis. – Visi mano matyti pardavėjai, gatvės muzikantai, kavinių padavėjai ir šiaip daugelis švęsti atėjusių žmonių vilkėjo tautinius rūbus."

Pasidabinę vainikais bei gėlių puokštėmis buvo ne tik žmonės. Automobiliai, net policijos mašinos, valdiškų įstaigų, bankų durys bei parduotuvės buvo papuoštos berželiais.

Pakeliui sodybose vakarėjant buvo matyti kraunami laužai, lauke žmonės statė stalus, dengė juos staltiesėmis, dėjo ant jų ąsočius, pyragus ir sūrius. Tokį vakarą buvo pavaišintas kiekvienas užsukęs.

A.Guzauskas tikino pajutęs, kad visa tai latviai darė ne iš pareigos, o iš tradicijos. Tiesiog Lyguo naktį kitaip negalima – privalu vaišintis ir linksmintis iki pat ryto.

Ryga ūžė visą naktį

"Egzistuoja kaimo kultūra, miesto kultūra ir renginių kultūra, ir visa tai buvo Rygoje. Iš savo draugų Latvijos sostinėje sužinojau, kad 2010 m. miesto valdžia pergalvojo, kaip šventę iš visuotinai kaimiškos padaryti patrauklia visiškai visiems. Iki tol tai buvo kaimiška šventė, aikštėse grieždavo kapelos, būdavo parduodamas maistas, va ir visa šventė. Vėliau sumanyta įtraukti įvairaus muzikos stiliaus mėgėjus, tiesiog padaryti šventę kiekvienam", – pasakojo, ką iš draugų išgirdęs, klaipėdietis.

Mieste šiemet buvo kelios švenčių zonos.

Maždaug kilometrą Dauguvos krantinės latviai pavertė miesto kultūros švenčių zona. Pasak organizatorių, čia linksminosi dešimtys tūkstančių žmonių.

Kelios scenos buvo sustatytos taip, kad net labai garsiai grojantys muzikantai vieni kitiems netrukdė, tiesiog scenos buvo nusuktos vienos nuo kitų, garsas sklido į skirtingas puses. Čia koncertavo ne tik liaudiškos muzikos ansambliai, bet ir romansų, estrados grupės.

Specialioje vietoje žinovai mokė vaikus bei suaugusiuosius įvairių liaudiškų žaidimų. Aikštėse vyko naktišokiai, tai yra žmonės šoko iki pat ryto.

Visą skambėjo ir koncertai, tačiau šį kartą, pasak A.Guzausko, dainuota tik latviškai.

Šios zonos gale buvo pastatyta milžiniška palapinė, kur pasiryžusieji sulaukti aušros galėjo pasislėpti nuo žvarbaus vėjo, paragauti giros ar alaus ir pasiklausyti ramesnės muzikos.

Kita šventės vieta buvo įrengta kairiajame Dauguvos krante, ant aukščiausios Rygos apylinkių vietos – Dzegužkalnio. Į šią erdve, kuri buvo skirta tradicinio ir naujojo folkloro mėgėjams, susirinko apie aštuoni tūkstančiai žmonių.

Visose šventės vietose degė milžiniški laužai. Dauguva plaukiojo žolynais papuošti laiveliai.

Daug kas – nemokama

Šventė mieste truko iki pat aušros. Tik apie 4.30 val., kai prašvito ir iškrito ryto rasa, Lyguo baigėsi, žmonės išsiskirstė.

Rytą Ryga buvo tuščia – paprastai šurmuliuojantis miestas birželio 24-ąją prabudo tik apie pietusā

A.Guzausko pastebėjimu, Latvijos sostinėje tądien veikė tik vieno tinklo prekybos centrai. Visų kitų parduotuvių darbuotojams buvo suteikta proga pailsėti. Kavinukės atvėrė duris tik apie pietus.

Dvi dienas Rygos visuomeninis transportas keleivius vežiojo nemokamai. Kaip juokauja vietos vairuotojai, tomis dienomis mokestis už važiavimą turi būti šypsena.

Rygiečiai didžiuojasi, kad miesto valdžia tokias dovanas jiems dovanoja keturis kartus per metus, per didžiąsias latvių šventes.

Miesto viešbučiai Joninių švenčių metu – pilnutėliai. Skandinavai jau žino, kad vasarvidžio šventę itin smagu ir egzotiška sutikti Rygoje bei jos apylinkėse.

Ypatingai švenčiama Jūrmalos paplūdimiuose. Čia visiškai visi renginiai – nemokami, kavinės taip pat veikė iki aušros.

"Aš vis pagalvoju, kodėl tokios puikios patirties negalėtume pasisemti iš kaimynų. Juk turime Danės skverelį, kuris yra visiškai tuščias. Jame būtų galima taip pat šokti ir kelias scenas pastatyti. Kelis kartus bandėme rengti šventę ir prie jūros, bet tuo viskas ir baigėsi. Žmonės nori švęsti, linksmintis, bet ant Klaipėdoje Jono kalnelio – mažoka vietos", – dalijosi mintimis A.Guzauskas.