– Kaip kilo sumanymas aplankyti Izraelį, neramų dėl politinės situacijos regione? Kokia buvo jūsų meninė misija?

– Ši idėja kilo bendradarbiaujant su Izraelio kompozitorių lyga ir jos vadovu kompozitoriumi Ayal Adler. Izraelio kompozicijos žvaigždė specialiai mūsų orkestrui sukūrė kūrinį "Circular Breathing" ("Cirkuliacinis kvėpavimas"), kurio premjera įvyko pernai balandį Vilniuje, minint 70-ąsias Izraelio nepriklausomybės metines.

Taip kilo idėja orkestrui atlikti ir kitus izraeliečių kompozitorių kūrinius. Izraelio kompozitorių lyga paskelbė konkursą sukurti kūrinius orkestrui. Juos anonimiškai siuntė man, iš daugiau nei dvidešimties kūrinių atsirinkau penkis. Trys iš jų būtų nuskambėję pirmą kartą, tad parengėme tris premjeras ir penkis naujus kūrinius orkestrui. O svarbiausia šio projekto meninė misija – pristatyti izraeliečių kūrybą jiems patiems, nes ten pakankamai retas reiškinys, kad ansambliai atliktų savų kompozitorių kūrinius. Jie neturi tiek kolektyvų, kiek mes Lietuvoje, o Šv.Kristoforo kamerinis orkestras specializuojasi atlikdamas naujus kūrinius. Vėliau atsirado naujų įdomių vingių. Pasirodo, keletas kompozitorių – išeiviai iš Vilniaus, jų močiutės, dar čia gyvenančios, išgyveno holokaustą. Taigi anoniminiu būdu atrinkti kūriniai tapo labai artimi, simboliški.

– Tel Avive dėl Palestinos grupuotės "Islamo džihadas" atakos buvo atšaukti visi masiniai renginiai, taigi ir jūsų planuoti koncertai. Kaip jautėtės? Ar niekas nenukentėjo?

– Ne, niekas nenukentėjo. Iš pradžių nesupratome, kas vyksta. Suirutė, chaosas, žmonės bėga iš patalpų ir autobusų, griūna ant žemės... Iš pradžių galvojome, kad tai pratybos. Žinot, sunku suvokti. Mes gyvename ramioje, taikioje šalyje, kur nevyksta tokių išpuolių, tad iš pradžių patyrėme šoką. Grįžus į viešbutį mums paaiškino, kad vyko palestiniečių atsakas į prieš tai naktį vykdytą Izraelio misiją, visi renginiai atšaukti, mokyklos ir kitos viešosios įstaigos – uždarytos. Mes turėjome spręsti, ką daryti toliau. Ruošėmės ilgą laiką, o atvykti ir nieko nedaryti būtų apmaudu. Pagalvojome, kad muzika turi būti kaip palaikymo ir taikos akcija, todėl ekstremaliomis sąlygomis surengėme koncertą viešbučio konferencijų salėje, sukviesdami visus kompozitorius, kurių kūrinius atlikome, bei jų draugus.

– Kaip pavyko jį suorganizuoti tokiomis sąlygomis ir paskutinę minutę?

– Tai pirma tokia situacija, kai orkestras neturėjo sąlygų koncertui. Mano pultas buvo sudėtas vos ne iš septynių kėdžių. Neturėjome kontrabosų, kuriuos būtume gavę planuoto koncerto dieną. Izraelio kompozitorių lygos darbuotojai skambino pažįstamiems, kurie surado instrumentą ir atvežė jį jau koncerto metu. Lietuvos ambasados Izraelyje darbuotojai mielai sutiko atvažiuoti ir palaikyti mūsų misiją. Ukrainoje, šalia Donecko, esame koncertavę lygiai su tokia pat misija – palaikyti taikos skleidėjus. Tai buvo antras kartas tokiu pačiu tikslu, tačiau pirmas, kai virš galvų skraidė raketos.

Ekstremalu: Šv.Kristoforo kamerinis orkestras koncertą Izraelyje vis dėlto surengė. Lietuviai grojo viešbutyje, kuriame gyveno, greta slėptuvės. Asmeninio archyvo nuotr.

– Nors esate koncertavę net ir smėlio karjeruose, ko gero, šis kartas buvo įsimintinesnis, juk grojote prie pat slėptuvės...

– Toks buvo viešbučio personalo pageidavimas. Kiekvienas viešbutis turi slėptuvę, kritiniu atveju visi žino, kur bėgti. Buvo nerimo ir dėl to, kaip grįšime namo. Mus išlydėjo beveik tuščias oro uostas, dauguma skrydžių buvo atšaukti. Nebuvome tikri, ar išskrisime, bet, ačiū Dievui, viskas baigėsi sėkmingai. O grįžus apėmė palaima: kaip mes čia ramiai ir saugiai gyvename, kaip tai reikia vertinti.

– Kokie klausytojai jums pasirodė izraeliečiai?

– Na, klausytojų buvo labai nedaug – vos keliasdešimt žmonių. Jiems buvo džiugu, kad jų muziką atlieka kitos šalies atlikėjai, buvo įdomi mūsų interpretacija. Sprendžiant iš jų veidų, jiems patiko. Po koncerto pabendravus gimė minčių, kad galėtume tai pakartoti, tik jau geroje salėje, kur ir buvo planuota. Galbūt net perkelti šį koncertą ir į Vilnių, kad tai būtų tęstinis projektas. Kol kas tik ieškome galimybės, nes norėtume pasikviesti keletą mūsų atliekamų kūrinių kompozitorių. Jie yra susiję su Lietuva, jų giminės čia, o jų kūriniai skirti holokausto aukoms atminti.

Keičiasi tradicijos ir kartos. Yra pas mus žmonių, kurie groja jau ilgą laiką, ateina jaunimas.

– Esate laukiami svečiai ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių prestižinėse koncertų salėse. Ar dažnai išvykstate gastrolių?

– Na, bent penkis kartus per metus išvykstame iš Lietuvos. Praėję metai buvo labai turiningi. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, buvome kaimyninėse Baltijos šalyse, Ukrainoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose aplankėme didžiausias lietuvių bendruomenes. Kiek leidžia galimybės, stengiamės išvažiuoti, kad reprezentuotume geriausius mūsų šalies kūrėjus ir patį orkestrą.

– Išvardijote nemažai šalių, tačiau kurios šalies publika priima šilčiausiai?

– Negalėčiau išskirti. Visi vienodai jautriai supranta žinutę, kurią skleidžia tiek kompozitorių kūriniai, tiek orkestro atlikimas. Visur po koncertų sulaukiame ovacijų, didžiulio dėmesio ir kvietimo sugrįžti.

– Sakoma, kad kelionėse geriausiai patikrinami žmonės. Kaip jos sutvirtino kolektyvą?

– Keičiasi tradicijos ir kartos. Yra pas mus žmonių, kurie groja jau ilgą laiką, ateina jaunimas. Žavu žiūrėti, kaip jie įsilieja į kolektyvą, puikiai sutaria, kaip gimsta naujos tradicijos. Esu laimingas, kad galiu dirbti tokiame kolektyve. Mūsų žmonės labai šilti, nuoširdūs ir, kaip paaiškėjo, net ekstremaliomis situacijomis sugebantys puikiai sugroti. Tai tikrai yra išskirtinis jų nuopelnas.

– Dalyvaujate ir labdaringuose renginiuose, į koncertus įtraukiate įvairias socialines grupes, tad šv. Kalėdų dvasia jums itin artima. Koks bus orkestro artėjantis šventinis laikotarpis?

– Be abejo, šventinis laikotarpis iki pat Naujųjų bus labai aktyvus. Bet mes esame socialiai atsakingas ir lankstus orkestras – dažnai grojame vaikų namuose, paramos koncertuose, pavyzdžiui, skirtuose surinkti lėšų Santariškių vaikų klinikos ligoninės naujai įrangai. Taip pat rengiame koncertus su Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo remiamais vaikais, kurie yra labai talentingi, suteikiame jiems galimybę pagroti su orkestru. Taip pat bendradarbiaujame su neįgaliųjų nacionaliniu "Spalvų muzikos" orkestru – šiemet drauge surengėme puikų koncertą.

– Kas jums svarbiausia vadovaujant Šv. Kristoforo orkestrui?

– Mes grojame įvairiausių stilių muziką, atliekame labai daug lietuvių autorių kūrinių. Kai kurie kūriniai nauji, kai kurie – nederamai pamiršti, ir mes stengiamės juos priminti. Koncertai dažniausiai nekomerciniai, ir galbūt ne visada sulaukiame tiek publikos, kiek norėtume. Tačiau svarbiausia, kad žmonės išgirsta ir pajaučia, ką autorius ir mes atlikdami norėjome pasakyti.