- Gabija Mackevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Vaikas yra tolygi sociali būtybė kaip ir suaugėlis. Tik juodu turi skirtingus gyvenimo tikslus: suaugėlis kuria ir tobulina išorinio gyvenimo sąlygas, o vaikas kuria ir tobulina patį žmogų. Tą kūrybą vaikas gali išvystyti pilna žodžio prasme tik turėdamas tokias pat autonomines gyvenimo sąlygas, kokiomis naudojasi suaugėlis. Dėl to vaikas turi būti suaugėlio nuoširdžiai padedamas, bet ne vadovaujamas. Tik šitokių santykių plotmėje tarp vaiko ir suaugėlio gali išsivystyti darnus bendravimas ir susiklausymas", – tai pedagogės, ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio Marijos Montessori ugdymo Lietuvoje pradininkės Marijos Kuraitytės-Varnienės mintys (1886–1982) vaikų auklėjimo tema.
Žymios pasaulinio masto intelektualės gydytojos, psichologės ir didžios mokytojos Marijos Montessori (1870–1952) įkvėpta, M.Kuraitytė-Varnienė kartu su sutuoktiniu, žinomu Lietuvos dailininku Adomu Varnu (1879–1979) paskyrė gyvenimą vaiko asmenybės ugdymo idėjai, M.Montessori žinių ir praktinio darbo su vaikais patirties sklaidai. Tai buvo pionieriška veikla. Tik tikėjimas, charakterio tvirtumas, meilė, visuotinis atsidavimas ir pasitikėjimas ateitimi – vaiku – leido M.Kuraitytei-Varnienei sudaiginti montesorystės daigelį tarpukario Lietuvoje, jam nenunykti Antrojo pasaulinio karo audrose, išlikti karo pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ir įsitvirtinti JAV – beje, ne tik lietuvių išeivių vaikų širdyse.
Pedagoginio kelio pradžia
M.Kuraitytės-Varnienės gyvenimo paletėje – ypatinga spalvų gausa tėvo Andriaus Kuraičio rūpestingumu bei materialia gerove buvo apgaubta vaikystė ir jaunystė. Gyvenimas būdingas XIX a. antrosios pusės aukštuomenei: nerūpestingos vasaros tėvo dvare Lietuvoje, o žiemos – Sankt Peterburge, Maskvoje, paskirtos kultūriniam lavinimuisi ir mokslui.
Tai laikas, pažymėtas romantiškai idealizuotu kaimo žmonių mokymu Lietuvoje ir lietuvybės, tautiškumo puoselėjimu bei kokybiškomis studijomis Rusijoje. M.Kuraitytė-Varnienė 1906 m. baigė dr. Otto ginekologijos institutą (dėl amžiaus cenzo negalėjo studijuoti medicinos mokslų universitete), 1908 m. pedagoginius kursus Ženevos universitete, 1910 m. – gimnastikos ir pedagoginių žaidimų dvimečius kursus Sankt Peterburge.
Tačiau ne viskas buvo šviesu ir paprasta – Kuraičių šeimai nepavyko išvengti skaudžių praradimų, didelių išgyvenimų. 1906 m. mirus tėvui, 1915 m. – M.Kuraitytės-Varnienės sužadėtiniui, lietuvių filosofijos pradininkui Romanui (Ramūnui) Bytautui (1886–1915), įsibėgėjant Pirmajam pasauliniam karui, aušo naujų išbandymų metas.
1919 m., turbūt suvedus likimui, Vilniuje Marija susituokė su gyvenimo jau vėtytu ir mėtytu dailininku Adomu Varnu. Tai buvo ne tik stiprių, charizmatiškų ir kuriančių asmenybių sąjunga. Su A.Varnu pažymėta nauja M. Kuraitytės-Varnienės pedagoginio kelio, švietėjiško gyvenimo kryptis.
M.Montessori atradimo džiaugsmas
Būtent būnant drauge Marijai ir Adomui Varnams buvo lemta atrasti M.Montessori. Jos skelbiamas mokymas tapo Varnų tolesniu bendro gyvenimo kelrodžiu, siekiu gyvenimą skirti vaikams.
Varnų ir M.Montessori komandai pasipildžius uolia krikščioniškų vertybių puoselėtoja Domicele Petrutyte (1913–2010), Lietuvoje atsirado novatoriškas vaikų dvasinės, socialinės, psichinės ir fizinės raidos pasaulis. 1934 m. M.Montessori idėjų šalininkai Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė, Stasys Šalkauskis, Marija ir Adomas Varnai įsteigė Lietuvos M.Montessori draugiją.
1930 m. Romoje ir 1934 m. Nicoje baigusi M.Montessori kursus M.Kuraitytė-Varnienė įgijo teisę atstovauti M.Montessori mokymui Lietuvoje. Ji ėmė skaityti paskaitas motinoms apie montesorinės draugijos vedamus darželius, vaiko laisvę, drausmę, bausmes, jo asmenybės gerbimą, vedė ikimokyklinio ugdymo kursus darželių auklėtojoms, vienuolėms.
M.Kuraitytės-Varnienės vedami praktiniai užsiėmimai vyko jos įkurtuose vaikų nameliuose Kaune, Žaliakalnyje. Tai buvo išskirtinė Lietuvoje laimingų vaikų pasaulio sala. Dailininko A.Varno sukurti ir pagaminti baldeliai, darbo įrankiai mažiesiems, specialios loginio mąstymo, erdvinio pasaulio suvokimo, įvairiausios meninio ir kūrybinio lavinimo priemonės leido atsiskleisti neapsakomai turtingam mažųjų dvasiniam pasauliui.
1937 m. Kopenhagoje M.Montessori kongrese A.Varnas skaitė pranešimą apie vaikų kūrybiškumo ugdymą, naudodamas geometrinių formų figūras, intarpus, spalvotus pieštukus, kurie padeda vaikams išsiugdyti menišką suvokimą tiek formų kompozicijoje, tiek derinant spalvas.
M.Montessori nešama žinia apie ateities vaiką, artima draugystė, profesinis bendradarbiavimas su pačia mokytoja, jos sūnumi Mario, Varnams ir D.Petrutytei buvo jų gyvenimo pamatas. Kaip yra pasakęs M.Montessori sūnus Mario, tai buvo "trys gyvenimai, gyvenantys M.Montessori tikėjimo šviesoje".
Kritikos ir karo audrose
M.Montessori mokymo įtvirtinimas Lietuvoje nebuvo lengvas. Tik įvairiapusį pedagoginį išsilavinimą ir didžiulę darbo patirtį turinti M.Kuraitytė-Varnienė galėjo atlaikyti spaudimą iš žymių to meto Lietuvos pedagogų, nevengusių kritikuoti tiek montesorinius mokymo principus, tiek pačios M.Kuraitytės-Varnienės veiklą.
Spaudoje ir atvirose diskusijose M.Kuraitytei-Varnienei teko polemizuoti su prof. Jonu Gudaičiu-Vabalu, pedagogu Vytautu Augustausku (Augustaičiu), neleisti sumenkinti tauraus M.Montessori mokymo pagrindų. Periodiniuose leidiniuose "Židinys", "Naujoji Romuva", "Motina ir vaikas" ir kt., radijo valandėlėse, konferencijose M.Kuraitytė-Varnienė skelbė M.Montessori žodį, pristatydavo mokymo esmę, lygino su kitomis ikimokyklinio ugdymo sistemomis, pabrėžė itin platų M.Montessori mokyklų paplitimo arealą: nuo krikščioniškų Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos kraštų iki budistinių Azijos šalių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“27
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...