- Gabija Mackevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
M.Kuraitytė-Varnienė pabrėždavo, kad M.Montessori vaikų ugdymo kelias grįstas mokslinės pedagogikos pagrindais. Teigė, kad M.Montessori mokymo stiprybė slypi pedagoginį dėmesio centrą perkeliant nuo šeimos ir mokyklos, nuo visuomenės ir valstybės, nuo gamtos ir gyvenimo į patį vaiką.
"Žmogaus asmenybės svarbiausiu formuotoju yra pati besiveržianti gyventi ir augti būtybė ir jos gimtosios galios – pats vaikas formuoja savo žmogiškas vertybes: individo, visuomenines, tautines ir dorovines. Visa aplinka tėra patarnaujamos priemonės, bet ne vadovaujami pradai. Svarbiausias M.Montessori sistemos principas – saviaukla ir veikimo laisvė. M.Montessori leidžia vaikui išvystyti savarankišką veiklumą tvarkos, teisingumo ir socialinių santykių ribose. Tvarkingai sudarytoje aplinkoje vaikui duodama laisvė daryti visa, kas padeda jo asmenybei formuotis tvarkos ribose, kurios sąlygoja intelektualinę ir socialinę laisvę ir kurios saugoja jo asmenybę nuo nekonstruktyvaus palaidumo, nes vaikas iš prigimties yra linkęs į tvarką. Montesoriška ugdymo aplinka nuteikia vaiką į tokį veiklumą, kuriame plėtojasi jo didžiųjų ir mažųjų raumenų veiksmai, vykdomas judesių susiklausymas, pojūčių miklumas, dėmesio susitelkimas, valingumas, ištvermingumas, iniciatyva bei savarankiškumas, nuovokos miklumas ir nuosaikumas, vaizduotės ir jausmų teisingas, ne iliuzinis santykiavimas su tikrove. Montesoriški gyvenimo pratimai yra metodiškai surišti su spontaniška vaiko veikla, per kurią vaikas deda pagrindus savarankiškumui, darbštumui bei ištvermingumui", – tai citata iš rankraštinio M.Kuraitytės-Varnienės palikimo, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus archyvinės bylos.
Siekdami pagrįsti M.Montessori mokymo taikomumą Lietuvos švietimo sistemoje, A. ir M.Varnai išleido knygelę "Kodėl Montesorinis auklėjimo metodas gali būti naudojamas Lietuvoje" (Kaunas, 1938).
Antrojo pasaulinio karo sūkurys į savo verpetus įsuko M. ir A.Varnus, D.Petrutytę. 1944 m. – jie jau karo pabėgėliai Vokietijoje, Ravensburgo DP stovykloje. Tačiau M.Montessori idėjos netrukus pasklido ir išeivijoje. 1945 m. M.Kuraitytė-Varnienė ir D.Petrutytė įsteigė Ravensburgo lietuvių montesorinę mokyklą. 1949 m., persikėlusi į JAV, patyrė imigrantų dalią: teko mokytis anglų kalbos, dirbti nekvalifikuotą darbą, būnant garbaus amžiaus ir vėl ieškoti savo vietos po saule. Tačiau "galimybių" šalyje 1958 m. D.Petrutytė ir M.Kuraitytė-Varnienė įsteigė Amerikos lietuvių M.Montessori draugiją, o 1959 m. Marijos ir Adomo Varnų namuose Čikagoje įkūrė mokyklėlę "Vaikų židinėlis".
Pašaukimas – gyvenimą skirti vaikams – neliko nepastebėtas JAV švietimo sistemos atstovų. M.Montessori praktikos patirties iš M.Kuraitytės-Varnienės ir D.Petrutytės sėmėsi JAV M.Montessori sąjūdžio organizatorė Nancy Rambusch. M.Kuraitytės-Varnienės ir D.Petrutytės paskleistoms M.Montessori idėjoms pavyko prigyti ir suklestėti JAV.
Palikimas grįžo į Lietuvą
Lietuvos švietimo istorijos muziejuje yra saugomos unikalios M.Montessori vaikų lavinimo priemonės, originalios pavienės fotografijos, vaikų rašiniai, piešiniai.
M.Kuraitytės-Varnienės valia XX a. pabaigoje D.Petrutytė Onai Matulaitytei-Keturkienei perdavė, kad į Lietuvą būtų sugrąžintos A. ir M.Varnų pagamintos mokymo priemonės, tautinio auklėjimo, istoriniai albumai, Čikagoje gaminti M.Montessori mokymo daiktai.
Kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis buvo sukurta ši mokomoji daiktinė, vaizdinė medžiaga, jos išsaugojimas ir sugrąžinimas į Lietuvą, liudija apie M. ir A.Varnų bei D.Petrutytės brandų požiūrį į lietuvybę, taurų įsipareigojimą puoselėti tautos istoriją, papročius, perduoti tai montesoriškai ugdomai jaunąjai kartai.
Didelė dalis O.Matulaitytės-Keturkienės iš JAV pargabento Varnų montesorinio palikimo buvo patikėta saugoti Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. Siekiant populiarinti M.Montessori mokymą, priminti jo istorinę raidą Lietuvoje bei puoselėti M.Kuraitytės-Varnienės atminimą, 2016 m. muziejuje parengtas projektas "Kelias į vaiko širdį. Pedagogei M.Varnienei – 130". Bendradarbiaujant su Kauno M.Montessori vaikų ugdymo centrų pedagogais, rudenį muziejuje lankytojams bus pristatyta spalvinga interaktyvi edukacinė paroda.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“1
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...