M. Morgan, efektingos moters simbolis, į atmintį įsirėžė dėl karališko mėlynų akių žvilgsnio, kurį ji, kaip 18-metė naivi mergina 1938-iųjų filme „Ūkų krantinė“ (Le Quai des Brumes) nukreipė į Jeaną Gabiną (Žaną Gabeną).

„Tavo gražios akys, žinai“, – pasakė jis jai, amžiams nulemdamas M. Morgan likimą prancūzų filmografijoje – kaip „gražiausių akių kine“.

„Man nepatogu girdėti tai taip dažnai kartojant“, – kartą, daug vėliau pasakė ji, bet jos 1977 metų memuarai vis tiek buvo pavadinti „Su tokiomis akimis ...“.

Ji vaidino drauge su J. Gabinu, Jeanu Marais (Žanu Marė) ir Micheliu Simonu (Mišeliu Simonu), taip pat – su Humphrey Bogartu (Hamfriu Bogartu), o Kanų apdovanojimą 1946 metais pelnė už aklos moters vaidmenį „Pastoralinėje simfonijoje“ (La Symphonie Pastorale) – Jeano Delannoy (Žano Delanua) filme pagal Andre Gide'o (Andrė Žido) romaną.

M. Morgan karjera klestėjo 5-7 dešimtmečiuose ir išblėso su Naujosios bangos kino atėjimu.

„Michele Morgan buvo daugiau nei vien tik žvilgsnis. Ji įkūnijo eleganciją ir grakštumą, o jos legenda paliko žymę daugeliui kartų“, – sakoma Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) pareiškime.