Mirė vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių B. Kutavičius

Eidamas 90-uosius metus mirė vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių, nacionalinės premijos laureatas, pedagogas Bronius Kutavičius.

B. Kutavičius (g. 1932) 1959–1964 metais studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Antano Račiūno kompozicijos klasėje. 1975–2000 metais jis dėstė kompoziciją M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 1984–2000 metais dar ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

1987 metais jis buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1995 metais – Lietuvos Nacionaline premija. 1996 metais kompozitorius gavo festivalio „Probaltica“ (Torunė, Lenkija) prizą už kūrybinius laimėjimus, 1999 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, taip pat Karininkų kryžiaus ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai, 2003 metais – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Tais pačiais metais pelnė Tarptautinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) prizą už kūrybą, 2004-aisiais – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) „Metų autoriaus“ apdovanojimą. Įvairių žanrų ir sudėčių B. Kutavičius kūriniai (nuo sceninių iki kamerinių) pelnė šešis apdovanojimus periodiniuose Lietuvos kompozitorių sąjungos metų kūrinių rinkimuose.

B. Kutavičiaus muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, tarp kurių galima paminėti „Varšuvos rudenį“ (1978, 1983, 1987, 1990, 1991, 1994, 1997, 1999, 2002), Hadersfildo šiuolaikinės muzikos festivalį (1990, Didžioji Britanija), Strasbūro šiuolaikinės muzikos festivalį „Musica“ (1992), „Mare Balticum“ (1992, Suomija), „De Suite Muziekweek“ (1995, Nyderlandai), „Wratislavia Cantans“ (1995, Lenkija), Glamorgano slėnio festivalį (1996, Didžioji Britanija), „Baltic Arts'96“ (Didžioji Britanija), „Probaltica'96“ (Lenkija), Odenzės festivalį „Music Harvest“ (1998, Danija), Spitalfildo festivalį (2002, Didžioji Britanija), „MaerzMusik“ (2003, Vokietija), „Icebreaker II: Baltic Voices“ (2004, JAV), ISCM Pasaulio muzikos dienas Vilniuje (2008) ir daugelį kitų.

Šalies muzikos kultūra neteko iškilaus menininko, originalaus kompozitoriaus, lietuviškojo minimalizmo pradininko B. Kutavičiaus.

Apie kompozitoriaus kūrybą išleistos keturios knygos: Ramintos Lampsatytės „B. Kutavičius. A Music of Signs and Changes“ (Vilnius: Vaga, 1998), Ingos Jasinskaitės-Jankauskienės „Pagoniškasis avangardizmas. Teoriniai B. Kutavičiaus muzikos aspektai“ (Vilnius: Gervelė, 2001), tos pačios autorės „B. Kutavičius. Praeinantis laikas“ (Vilnius: Versus aureus, 2008) ir straipsnių rinktinė „Music That Changed Time. The Lithuanian Composer B. Kutavičius and the Baltic Outburst of Creativity after 1970“ (Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014). Yra išleistos aštuonios kompozitoriaus autorinės kompaktinės plokštelės.

Lietuvos muzikų sąjunga pabrėžia, kad B. Kutavičiaus pavardė siejama su dideliu, kone sukrečiančiu poveikiu, kurį Lietuvos kultūrinei visuomenei kadaise darė jo „Panteistinė oratorija“ (1970), „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ar „Iš jotvingių akmens“ (1983) – laikomi Lietuvos pokario modernizmo atspirties tašku. Kutavičius prisipažįsta atradęs savąją kūrybinę viziją ir sukūręs šiuos pirmuosius reikšmingus kūrinius gana vėlai – artėdamas prie keturiasdešimties. Minėti stambios formos oratoriniai opusai ryškiausiai reprezentuoja Kutavičiaus kūrybos idėjines nuostatas bei stiliaus bruožus.

Šalies vadovai reiškia užuojautą

Šalies vadovai trečiadienį reiškia užuojautą dėl B.Kutavičiaus mirties.

„B. Kutavičius buvo viena įdomiausių ir ryškiausių šiuolaikinės muzikinės kultūros asmenybių, lietuviškojo minimalizmo pradininkas“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Bene įsimintiniausias kompozitoriaus kūrinys – dar praėjusio amžiaus pabaigoje baltiškąją kultūrą toli už Lietuvos ribų išgarsinusi oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“. B. Kutavičiaus kūryba liks daugybės festivalių, koncertų, meno renginių dalyvių ir klausytojų atmintyje. Nuoširdžiai užjaučiu kompozitoriaus šeimą, artimuosius, kolegas ir jo talento gerbėjus“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvos muzikos kultūra neteko iškilaus menininko.

„Šalies muzikos kultūra neteko iškilaus menininko, originalaus kompozitoriaus, lietuviškojo minimalizmo pradininko B. Kutavičiaus. Jo kūryboje atsiskleidė gilūs istorijos ir priešistorės klodai, mitinės ir religinės sąmonės archetipai. Dėl žymaus kūrėjo netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, bičiuliams ir visai kultūros bendruomenei“, – rašoma premjerės užuojautoje. 

Užuojautą dėl kompozitoriaus ir pedagogo mirties reiškia ir kultūros ministras Simonas Kairys.

„Lietuva neteko vienos ryškiausių muzikinės kultūros asmenybių, talentingo, produktyvaus, įvairiapusio kūrėjo. Platus kompozitoriaus kūrybos diapazonas – nuo operų, oratorijų iki muzikos filmams bei spektakliams – atskleidė jo talento daugiabriauniškumą, menininko kūriniai buvo laukiami tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rimtosios muzikos scenose. Kūrybinis B. Kutavičiaus palikimas visuomet išliks viena fundamentalių Lietuvos muzikinės kultūros dalių. Nuoširdžiai užjaučiu kompozitoriaus artimuosius bei visą Lietuvos kultūros ir meno bendruomenę“, – sakė ministras.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat reiškia užuojautą.

„Netekome klasiko, didžio kompozitoriaus, kurio indėlis į Lietuvos kultūros aruodą yra neišmatuojamas, kurio kūryba garsino Lietuvą visame pasaulyje“, – sakė Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, moderni ir novatoriška B. Kutavičiaus, lietuviškojo minimalizmo pradininko kūryba, kuri jėgos ir įkvėpimo sėmėsi giliuosiuose lietuvių kultūros kloduose, net ir archajiškose lietuvių liaudies muzikos formose, visada liks viena aukščiausių lietuviškojo meno viršūnių.

Labai svarbų įnašą Lietuvos kultūroje B. Kutavičius paliko ir savo pedagogine bei visuomenine veikla.

B. Kutavičius LR Prezidento dekretais buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to PS

to PS portretas
o tu ir mirsi neišsilavinęs ir biednas

P.S

P.S portretas
Krenta garsūs senukai nuo skiepų ,kaip musės .Kiekvieną dieną net po kelis .Išsilavinę ,turtingi todėl skiepijosi ,o dabar krenta ...
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių