Šįmet ekspedicijoje dalyvaus net 24 žmonės, pasiskirstę į dvi komandas. Į „Misija Sibiras`18“ vyksiantys dalyviai buvo atrinkti iš rekordinio kiekio – net 967 kandidatų. Norintieji patekti į ekspediciją per dvi dienas turėjo įveikti 52 km bandomąjį žygį Lietuvos miškais, pelkėmis ir upių pakrantėmis, bendromis jėgomis sutvarkyti partizanų sodybą.

Jau po mėnesio išvyksiančios dvi ekspedicijos komandos, keliausiančios skirtingais maršrutais, turėtų padidinti darbų mastą – paprastai planuojama sutvarkyti apie 10 apleistų kapinių. Skaičiuojama, kad į Krasnojarsko kraštą ištremta bene daugiausia tremtinių, todėl kapinių skaičiumi šis regionas – vienas didžiausių. Šiame krašte „Misija Sibiras“ lankysis jau antrąkart – pirmą sykį jaunimas iš Lietuvos čia lankėsi 2014-aisiais.

Organizatorių teigimu, visuomenės palaikymas reikalingas ne vien įsigyjant kokybiškus įrankius, ieškant vietinio transporto, bet ir ieškant kapinaičių bei įsigyjant medienos kryžių gamybai. Ekspedicijų dalyviai dar iki kelionės mokosi kryždirbystės amato tam, kad Sibire iškiltų kryžiai, pagaminti pagal senovines lietuviškas tradicijas.

Projekto vadovė Raminta Kežėlytė tikina, kad „Misija Sibiras“ – tai ne tik tos dvi savaitės, praleistos tolimajame krašte, bet ir pavardžių skaitymo akcija „Ištark. Išgirsk. Išsaugok“, birželio 14-ąją vykstanti net dvidešimtyje Lietuvos miestų.

E. Genio/LRT nuotr.

Visai neseniai filmą „100 metų kartu“ sukūrusi režisierė Edita Kabaraitė, susipažinusi net su 17 šimtamečių, iš jų lūpų sako išgirdusi ne vieną sugraudinusią tremties istoriją. „Mano sutikti šimtamečiai yra ypatingo šviesumo žmonės. Jie tiek visko gyvenime matė, tiek patyrė, dauguma jų šiuo metu yra vieni, nebeturi artimųjų, bet juose yra tiek energijos gyventi ir džiaugtis šia laisva Lietuva, kurią turime. Ir skatina džiaugtis ir kibti į darbą mus visus“, – pasakoja režisierė.

E. Kabaraitė prisipažino pati prieš šešerius metus dalyvavusi bandomajame „Misija Sibiras“ žygyje. Daug fizinių jėgų pareikalavęs iššūkis paskatino režisierę sugalvoti būdų, kaip kitaip galėtų prisidėti prie šio projekto.

„Supratau, kad jau po dviejų bandomojo žygio dienų negaliu paeiti, o Sibire reikės ne tik kur kas daugiau eiti, bet ir rasti jėgų fiziniam darbui. Tad manau, kad priėmiau teisingą sprendimą prie projekto prisidėti kitais būdais – renkant medžiagą ir skleidžiant žinią apie projektą“, – tikino režisierė.

E. Kabaraitė pridūrė, kad mūsų, žmonių prigimtis – labai greitai pamiršti. „O šitos istorijos pamiršti negalima. Negalime leisti pamiršti nei sau, nei savo vaikams“, – kalbėjo režisierė.

„Misija Sibiras“ patarėjų tarybos narys, neseniai visus savo dokumentiniu filmu nustebinęs režisierius Arūnas Matelis įsitikinęs, kad kažkuria prasme mes visi esame „Misija Sibiras“ bendruomenės dalimi, nes vienaip ar kitaip su tuo yra susiję mūsų ar mūsų pažįstamų likimai.

E. Genio/LRT nuotr.

„Iš tiesų šioje bendruomenėje atsidūriau gana keistai: būdamas Anglijoje radau straipsnį, kuriame rašė, kaip tuometinis ambasadorius išvyko į Sibirą aplankyti senelio draugo kapo. Po daugybės metų išaiškėjo, kad mūsų seneliai buvo geriausi draugai, kovojo vienas už kitą, kad neišvežtų į Sibirą, bet išvežė abu“, – prisiminė A. Matelis.

Režisierius sako, kad „Misija Sibiras“ tikslas – labai kilnus. „Žaviuosi šia bendruomene ir mokausi iš jos. Tai, ką jie daro, yra labai svarbu. Tai – atgijusi atmintis, liudijanti mūsų stiprybę. Baisiausia, ką su mumis galėjo padaryti – ne ištremti, o panaikinti mūsų kalbą, vėliavą. Todėl dabar siunčiame žinią šimtmečiams į priekį, kad esame stiprūs“, – mintimis dalijasi A. Matelis.

Į ekspediciją kiekvienas dalyvis turi teisę leistis tik kartą, tačiau išimtis taikoma ekspedicijų vadovams. Ne į pirmą kelionę drauge su komanda besileidžiantis Arnoldas Fokas sako, kad dalyvių ten laukia nemenki išbandymai, tačiau tai – niekis palyginus su tuo, ką prieš dešimtmečius patyrė tremtiniai.

„Jei būtų mano valia, į Sibirą važiuotų ne dvi mažos, o dešimt didelių ekspedicijų. Kelionėse pasitaiko visko, nes tai yra Sibiras. Tai, ką mes ten patiriame, sunkumus keliaudami oru, vandeniu, pelkėmis, persekiojant meškoms, yra visiškai niekis palyginus su tuo, ką patyrė tremtiniai: mes sugrįšime, nes turime bilietą atgal po dviejų savaičių išbandymų“, – kalbėjo A. Fokas.

Paramos koncerte, kurį vedė Ignas Krupavičius ir Gerūta Griniūtė, pasirodė atlikėjos Ieva Zasimauskaitė, Emilė, grupės „Queens of Roses“, „Baltos varnos“, „Žalvarinis“, „Rondo“, „Kūjeliai“, „Kitava“, „16Hz“.

Ekspedicijos dalyvių kelionei aukoti visus metus galima interneto svetainėje Aukok.lt.