- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
Kovo 20 d. Druskininkų miestelio gyventojai susirinko į unikalų pirmą kartą istorijoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus surengtą projektą „100 kariuomenės pėdsakų“. Įrengtose unikaliose ekspozicijose renginio dalyviai turėjo progą pamatyti partizanų stovyklavietę, paimti į rankas originalius XX a. šaunamuosius ginklus, pažaisti karinių strateginių žaidimų ir pasidaryti maskuojamąjį grimą.
„Vienas pagrindinių Vytauto Didžiojo karo muziejaus tikslų pristatyti Lietuvos kariuomenės istoriją. 2018 m. minime ne tik Lietuvos valstybės, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-metį. Muziejuje pristatoma daug įvairių edukacinių programų, pritaikytų įvairioms amžiaus grupėms, tačiau 100-mečio proga nusprendėme, kad muziejus nebūtinai turi būti statiškas, todėl sulaužėme stereotipus ir muziejų „perkėlėme“ į skirtinguose Lietuvos regionuose esančius miestus, iš kurių sulaukiame mažiausiai lankytojų. Pirmasis miestas, kuriame sukūrėme unikalią ekspoziciją – Druskininkai. Džiaugiamės tokia sėkminga pradžia, Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimu įgyvendinant šį projektą ir dėkojame Druskininkų savivaldybės viešajai bibliotekai už tokį šiltą priėmimą“, – sakė renginio koordinatorė istorikė Erika Kisieliūtė.
2018-ieji – ypatingi metai kiekvienam Lietuvos piliečiui – minime Lietuvos valstybės ir kariuomenės atkūrimo 100-metį. Tai vienos reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų. 1918 m. atgaivinta šimtmečius puoselėta Lietuvos valstybingumo tradicija, kurią įsipareigojo ginti ir saugoti 1918 m. lapkričio 23 d. atgimusi Lietuvos kariuomenė.
Parengtose unikaliose ekspozicijose pristatomos Nepriklausomybės kovos 1918–1920 m., Lietuvos kariuomenė 1920–1940 m., Ginkluota rezistencija 1944–1953 m., atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenė 1990–2004 m. ir dabartinė Lietuvos kariuomenė. Renginio dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, pajausti tikrą karinę dvasią liesdami originalius XX a. šaunamuosius ginklus, žaisdami strateginius žaidimus „Karas“, „Laivų mūšis“ ir kurdami bei lankstydami lietuviškuosiuos lėktuvus DOBI bei ANBO. Įrengta partizanų stovyklavietė supažindino su partizano kasdienybe, o dabartinės Lietuvos kariuomenės darbo specifiką perteikė galimybė pasidaryti maskuojamąjį grimą bei kariškame tunelyje įminti karines mįsles. Apie šiuolaikinę kariuomenę pasakojo ir ekipuotę bei ginkluotę pristatė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos kariai.
„Labai džiaugiuosi, kad švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį sulaukėme tokios dovanos, kaip jūsų muziejaus atvykimas. Norėčiau padėkoti tokiai šauniai, energingai, jaunai komandai. Jeigu Lietuvos muziejuose dirbs tokie nuostabūs žmonės, tai Lietuva tikrai gyvuos dar ne vieną 100-metį“,- teigė Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė.
Apie pristatomus laikotarpius:
Atkurta Lietuvos nepriklausomybė buvo trapi, ją reikėjo ginti ir saugoti. Nuo 1918 m. lapkričio 23 d. tą įsipareigojo daryti atkurta Lietuvos kariuomenė. Priesaiką davę šalies kariai Lietuvos Nepriklausomybės kovose apgynė kraštą nuo bolševikų, bermontininkų ir lenkų kariuomenių, vėliau rūpinosi šalies gynybos klausimais, plėtė savo pajėgas šalies sausumoje, ore ir pajūryje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir 1940 m. Lietuvos valstybę okupavus sovietams, jau 1941 m. birželio sukilimo metu buvo priešintasi okupacinei valdžiai. Sukurta Lietuvos laikinoji vyriausybė ir atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė buvo svarbus, bet laikinas epizodas šalies istorijoje. Šalį užėmė nacių okupacinė valdžia. Ji leido kurti Lietuvos vietinę rinktinę, kuri, kaip tikėtasi, turėjo tapti atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pagrindu. Tačiau karininkų norai ir siekiai nebuvo įgyvendinti, o galiausiai į kraštą atvykę sovietai ilgam užėmė šalies teritoriją. Būtent partizanų gretose ne vienas kariškis parodė, kaip reikia priešintis ir atkakliai kovoti už laisvę. Deja, nepriklausomybę atkovoti buvo labai sunku. Vis tik, po beveik penkiasdešimties metų tokį pat patriotiškumą šalies gynėjai pademonstravo 1990 m. atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Nuo tada valstybė, padedant kariuomenei, galėjo žengti tvirtus žingsnius demokratijos ir laisvės keliu. Dabartinė Lietuvos kariuomenė yra praeities tradicijų tęsėja ir ženkliai prisideda prie Lietuvos valstybės saugumo užtikrinimo. Nors Lietuvos istorija mena šimtmečius, bet atkurta Lietuvos valstybė ir kariuomenė 2018 m. mini garbingą šimto metų jubiliejų.
Balandžio 27 d. projektas „100 kariuomenės pėdsakų“ bus pristatytas Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujoje „Tartle“ parodoje – lietuvių liaudies meno kolekcija, religinė tapyba, šiuolaikinis menas
Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ šiandien atidaryta nauja paroda „Vien šventieji“, kviečianti pasižvalgyti po krikščioniškųjų atvaizdų keliones liaudies ir profesionalioje dailėje. Parodoje pris...
-
Aukcione parduotas neįprastas A. Camus romano „Svetimas“ rankraštis
Aukcione Paryžiuje už 656 000 eurų parduotas neįprastas prancūzų rašytojo Alberto Camus romano „Svetimas“ rankraštis. ...
-
„Cholodas“ – kelionė už civilizacijos ir istorijos ribų
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido vieno žinomiausių lenkų rašytojų Szczepano Twardocho romaną „Cholodas“, kuriame pasakojama istorijos sūkuryje atsidūrusio žmogaus likimas, jo santykio su išpažįstam...
-
Prancūzijos pilyje – lietuvių kūryba1
Neįprastais sodais garsėjančioje šiaurės vakarų Prancūzijoje esančioje d'Hauterives à Argentré pilyje pristatyta tarptautinė paroda „Rendez-vous au jardins“, kurioje buvo matyti ir lietuvių autorių pavardžių. ...
-
Kur tas šuo išeina naktį?
„Ąžuolyno“ bibliotekoje rašytoja Jurga Vilė pradinukus nukėlė į savo knygų pasaulį. Šįkart ji kauniečiams pristatė knygą „Šuo, kuris išeina naktį“. ...
-
„Romuvos“ lauko kinas vėl kviečia į magiškus vasaros vakarus po žvaigždėtu dangumi4
Neatsiejama filmų mylėtojų vasaros tradicija tapęs „Romuvos“ lauko kinas sugrįžta naujam sezonui. Nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos Nacionalinio Kauno dramos teatro Mažųjų scenų kiemelyje (Kęstučio g. 62) kiekvieną antra...
-
Kaune prasideda šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“
Kaune trečiadienį prasideda didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. ...
-
Netradicinę kelionių knygą „yura yura“ parašiusiam N. Kairiui 88 šventyklų kelias buvo tapęs namais1
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido rašytojo, kino kritiko, travelogų (kelionių vaizdo dienoraščių) autoriaus Nariaus Kairio naują esė knygą „yura yura“. Knygos dizainą sukūrė dailininkas Jurgis ...
-
Iš Ukrainos į Klaipėdą atkeliavusioje fotografijų parodoje – užšifruoti atsakymai
„Herkaus Kanto“ erdvėse buvo atverta išskirtinė fotografijų paroda „Plieno audrose“, atkeliavusi tiesiai iš Ukrainos. Joje – užšifruoti atsakymai, ukrainiečių karinės tapatybės atgimimas, naujieji hero...
-
J. Cininas darbuose – tolimų tautų tradicijos ir tvarumas1
Tolimojoje Australijoje lietuvybę puoselėjanti dailininkė Jazmina Cininas atskleidžia senas šiandien populiarios tvarumo temos ištakas. Kauno paveikslų galerijoje atidaromoje parodoje išvysime australų folkloro objektų, sukurtų nau...