I. Monighetti atliekama muzika skamba garsiausiose pasaulio salėse, o organizuojami muzikiniai festivaliai, kuriuose skamba šimtai violončelių, sutraukia didžiausius muzikos gurmanus ir tituluočiausius ekspertus.

„Ivanas Monighettis – tikras pasaulio pilietis. Kilmingas Europos klajoklis, pagaliau grįžęs prie savo šaknų, – pasakoja laidos autorė N. Kazlaus. – Jo giminės istorija – kaip laiko ratas, pradėjęs suktis nuo rusų karvedžio Suvorovo apsilankymo Šveicarijos Alpėse, po to riedėjęs per Rygą, Maskvą, Lietuvą... – viskas susipynę Monigečio gyvenime.“

Su Lietuva šveicarų kilmės Sovietų Sąjungoje užaugusį I. Monighetti bene labiausiai siejo smuiko virtuozas Raimundas Katilius: „Pirmiausia prisimenu studentišką kvartetą, kuriame pirmu smuiku griežė Raimundas Katilius. Antro smuiko partiją grojo dabar žinomas profesorius Vienoje Borisas Kuschniras.  Altu grojo Igoris Sulyga (Игорь Сулыга), na, o aš – violončele. Labai daug ir intensyviai dirbome. Tiesa, neilgai, tačiau labai produktyviaI. Laimėjome dvi pirmąsias premijas konkursuose, tad šį laiką prisimenu su dideliu jauduliu.

N. Kazlaus: „Kai dar buvau studentė, su kolegomis išleidome pirmąją Lietuvoje klasikinės  muzikos kompaktinių plokštelių seriją „Lietuvos didieji”, kurioje buvo ir Raimundo Katiliaus gyvai įrašyta solinė plokštelė. Kokie Jūsų atsiminimai apie mūsų žymųjį smuikininką bei bendradarbiavimą su juo?“

I. Monighetti:  „Pamenu jį buvus Itin stipraus charakterio – lyderis iš prigimties, taip pat smuikininkas. Jis galėjo būti tik pirmas arba joks. Ką tik buvo laimėjęs pirmąją premiją Sibelijaus konkurse, jo laukė daugybė solinių koncertų. Kaip dabar bandau prisiminti, jis buvo labai užsiėmęs. Jis visiškai saves nesigailėjo – viską darė su pasišventimu. Nėra paprasta kvartete sujungti keturis žmones – tiesiog žmogiškąja prasme.“

Beatodairiškas I. Monighetti, kaip ir R. Katiliaus, atsidavimas muzikai, asketizmas gyvenime ir meilė žirgams žavi visus, kuriems tenka arčiau pažinti Ivaną Monighettį.