Galima tikslinti ir papildyti

Naujojoje svetainėje laisveskovos.lt paskelbtas sąrašas nėra baigtinis, šiuo metu pateikta 12 799 vardai: žuvusieji kovos lauke, nuteistieji mirties bausme sušaudant ir mirusieji įkalinimo vietose. Skelbiami duomenys susisteminti, pateikiama partizanų apygardų chronologija, publikuojamos išlikusios kovotojų fotografijos.

Informacija apie Lietuvos partizanų karo dalyvius buvo renkama beveik tris dešimtmečius, nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.

Vėlesniuose etapuose planuojama skelbti išgyvenusiųjų vardus: represuotųjų, tačiau grįžusių iš lagerių, ir išsislapsčiusiųjų partizanų bei jų ryšininkų.

Žinynas bus nuolat pildomas ir tikslinamas, šiame darbe LGGRTC tikisi ir prašo visuomenės paramos – svetainėje yra nuorodos, kaip galima pranešti naują informaciją arba pataisyti pastebėtus netikslumus.

"Ginkluotasis pasipriešinimas sovietų okupacijai buvo stipriausias Lietuvos pilietinės visuomenės veiksmas valstybės istorijoje. Partizanų karo dalyviai – tai ne tik ginkluoti kovotojai (partizanai), tačiau ir tiesiogiai ginkluotoms struktūroms nepriklausę asmenys: partizanų ryšininkai ir rėmėjai. Žinyne teikiami visoms minėtoms partizanų karo dalyvių grupėms priklausę asmenys. Žinyno pagrindinė paskirtis – pateikti visuomenei informaciją apie Lietuvos piliečius, stojusius į kovą su sovietiniais okupantais ir paaukojusius savo gyvybę dėl Lietuvos laisvės kovos lauke, lageriuose, Lietuvos kalėjimuose", – rašoma svetainėje laisveskovos.lt.

Klasifikavimo sistema

Žinyno pagrindinė paskirtis – pateikti visuomenei informaciją apie Lietuvos piliečius, stojusius į kovą su sovietiniais okupantais ir paaukojusius savo gyvybę.

Tinklalapyje paskelbti asmenys priskirti apygardoms pagal žūties vietą ir laiką – paprastai žūties vieta sutampa su laisvės kovotojo veikimo teritorija. Kai yra žinoma, kad asmuo žuvo ne savo veiklos apygardoje, apygarda žinyne nurodoma ne pagal žuvimo, bet pagal veiklos vietą nepateikiant papildomo paaiškinimo (pvz., buvęs Kęstučio apygardos vadas Henrikas Danilevičius-Vidmantas priskirtas Kęstučio apygardai, nors žuvo Algimanto apygardoje).

Apygarda priskirta pagal tokią Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio struktūrą, kokia egzistavo asmens žūties dieną. Pvz., jei asmuo žuvo Kęstučio apygardos dalyje, kuri tik vėliau virto Prisikėlimo apygarda, nurodoma ne Prisikėlimo, tačiau Kęstučio apygarda. Todėl, kaip pastebi projekto autoriai, išfiltravus partizanų karo dalyvius pagal apygardas, jų skaičius bus su nedidele paklaida. Asmenys, žuvę laikotarpyje iki formalaus apygardos įsteigimo, priskiriami tai apygardai, kurios būsimoje teritorijoje žuvo.

Žūties ir kalinimo vietovardžiai nurodyti pagal to meto Sovietų Sąjungos administracinį suskirstymą arba pagal teismo sprendimą. Sovietinių lagerių pavadinimai, vietovės transkribuoti remiantis lietuvių kalbos vietovardžių normomis. Svetainėje taip pat pateikiamos partizanų apygardų istorinės apžvalgos ir informacijos šaltiniai.

Informacija apie represuotuosius

Tai jau antrasis šiemet Centro paskelbtas informacinis žinynas: didelio piliečių susidomėjimo sulaukė vasaros pradžioje atverta kita viešoji LGGRC interneto prieiga, kurioje pateikti duomenys apie 1940–1953 m. sovietų okupacinės valdžios represuotus – ištremtus, įkalintus, nužudytus – Lietuvos gyventojus.

Represuotųjų duomenys pradėti rinkti 1988 m., Lietuvoje susikūrus Sąjūdžiui. Mečio Laurinkaus vadovaujama grupė platino Lietuvoje Sąjūdžio anketas apie Lietuvos gyventojų trėmimus, lagerius, žudynes, užpildytas analizavo, sistemino, sudarė kartotekas. Iš viso autentiškų liudijimų apie Lietuvos gyventojų patirtas represijas sovietų okupacijos metais surinkta daugiau kaip 150 tūkst. Kartu su archyviniais dokumentais šie liudijimai sudarė tęstinio leidinio "Lietuvos gyventojų genocidas" pagrindą.