Restauruotoje Pažaislio kamaldulių vienuolyno pietinėje oficinoje įrengta šiuolaikiška muziejinė ekspozicija.

300 kvadratinių metrų plotą užimančioje erdvėje pristatoma 300 metų Pažaislio istorija, praneša LTV „Panorama“.

Ekspozicijos Pažaislyje kūrėjai pripažįsta, kad teko ne vieną nemigo naktį praleisti, kol duris atvėrė analogo šalyje neturinti erdvė.

300 kv. m plotą užimančioje ekspozicijoje sutalpinta 300 metų istorija. Pristatomas Pažaislyje gyvenusių vienuolių – kamaldulių, provoslavų ir čia tebegyvenančių seserų kazimieriečių – istorinis ir dvasinis paveldas: vertingų meno kūrinių nuotraukos, dokumentika, dekoro detalės, senųjų laikrodžių rodyklės, vienuolyno fundatorių Pacų dovanoti liturginiai indai – monstrancijos, žvakidės ir paties Paco bei jo žmonos originalūs įkapių drabužiai.

Paco dovanota XVII amžiuje austrų auksakalio Kasparo Volfgango Kolbo kalta auksinė brangakmeniais puošta monstrancija iki šiol naudojama bažnytinėms apeigoms.

„Muziejus, arba tiksliau sakant ekspozicija, yra gyva, nes turime monstranciją, kuri ne tik turisto akiai skirta, bet skirta ir liturginėms reikmėms“, – sako sesuo Lidija Edita Šicaitė, Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacijos generalinė vyresnioji.

Laikus, kai vienuoliai perrašinėdavo knygas, iš vaistažolių gamindavo įvairiausius antpilus, o jų receptus kruopščiai užrašydavo knygelėse, primena viena iš kamalduliams skirtų celių. Čia eksponuojami ir dokumentai, atverčiantys kitą vienuolyno istorijos puslapį – po 1831-ųjų sukilimo kamaldulių tremtį į Rusiją ir stačiatikių vienuolių įsikūrimą Pažaislyje.

„Galime matyti planus, kaip jie stengėsi, kad [vienuolyną] pritaikytų, jog tiktų cerkvei. Na, ir seserų kazimieriečių dokumentika nuo pat Pažaislio perėmimo 1920 metais iki 1990-ųjų“, – apie ekspoziciją pasakoja sesuo L. E. Šicaitė.

Restauruoti ir visuomenės poreikiams pritaikyti pietinę oficiną prireikė beveik 4 mln. litų. Projektas finansuotas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir seserų kazimieriečių lėšomis.