Žongliravimo picomis menui, perduodamam iš kartos į kartą šiame pietų Italijos mieste, trokštamą statusą Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Pasaulio paveldo komitetas suteikė per posėdį Pietų Korėjos Čedžu saloje.
Peticiją Neapolio paraiškai paremti pasirašė maždaug 2 mln. žmonių, sakė Neapolio picų kepėjų asociacijos vadovas Sergio Miccu (Serdžas Miku). Be abejo, aktyvumą skatino ir jo pažadas „gatvėse nemokamai dalinti picas“, jei šimtmečių senumo kulinarinė tradicija pateks į prestižinį sąrašą.
Ši tradicija siekia gerokai daugiau nei įspūdingas tešlos sukimas ore, kad ji prisisotintų deguonimi – jai priklauso ir dainos bei istorijos, dėl kurių picos gamyba tapo laiko patikrintu socialiniu ritualu.
„Pergalė! – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Italijos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministras Maurizio Martina (Mauricijus Martina). – Dar vienas žingsnis siekiant išsaugoti Italijos maisto ir vyno paveldą.“
Buvęs žemės ūkio ministras Pecoraro Scanio (Pekoraras Skanijas), dalyvavęs posėdyje Čedžu, tviteryje parašė: „Tegyvuoja Neapolio picų kepimo menas!“
Paraiškas patekti į nematerialaus paveldo sąrašą pateikė 34 kandidatai. Nematerialių kultūrinių vertybių sąrašas buvo sudarytas 2003 metais, siekiant jas populiarinti. Vertybes apsaugoti siekiančioms šalims UNESCO kartais teikia ir finansinę ar techninę paramą.
Jame jau buvo 365 tradicijos, meno formos ir praktikos, pradedant ispaniškojo flamenko šokiais ir indonezietiška batika, baigiant sunkiau apibrėžiamomis tradicijomis, kaip antai aliejumi išsitepusių imtynininkų rungtynės Turkijoje arba kupranugarių užkalbėjimo ritualas Mongolijoje.
Tarp šalių, ketvirtadienį džiūgavusių Čedžu, buvo Saudo Arabija. Rijadas pasiekė, kad į sąrašą patektų sudėtinga sienų tapyba „al Qatt al Asin“, kuria tradiciškai užsiima moterys. Šis moterų solidarumą skatinantis menas iš kartos į kartą perduodamas stebint.
Taip pat buvo patenkinta Bangladešo paraiška į UNESCO sąrašą įtraukti sudėtingą kilimėlių ir lovatiesių pynimą iš žalių nendrių.
Virtinė tradicijų, kurioms gresia išnykti ir kurios buvo įtrauktos į „skubios apsaugos sąrašą“, sulauks ypatingos paramos.
Tarp jų yra švilpimo kalba, atsiradusi Turkijoje, kaip priemonė bendrauti per atstumą kalnuotose vietovėse. Dabar ji gali išnykti dėl mobiliųjų telefonų atsiradimo.
Marokas taip pat sulauks pagalbos saugant karo šokį, atsiradusį vakariniuose Aukštojo Atlaso kalnuose. Tarp jo elementų yra pečių purtymas pagal tambūrinų ir fleitų ritmą.
UNESCO nurodė, kad dėl globalizacijos ir mažėjančio jaunimo susidomėjimo tradiciniu paveldu ši praktika priartėjo „prie užmaršties“.
Naujausi komentarai