„Nerija“ prikels savo legendą

Šiandien „Nerijoje“ groja keturi vyrai: Algirdas Zigmantas, Algirdas Lukšys, Egidijus Jovaiša ir Aleksas Kastanavičius. Vytauto Karaciejaus nuotrauka

Rytoj Žvejų rūmuose 19 val. trisdešimt penkerių metų jubiliejų švęs gyvąja legenda vadinamas Lietuvos estrados ansamblis „Nerija“. Prisiminti šlageriais tapusių melodijų pakvies ansamblio muzikantai ir dainininkai.

Ir šiandien ansamblio melodijos tebėra tarp populiariausių sveikinimų koncertų repertuaruose. Muzikantai mielai dalijasi prisiminimais apie pilnas sales susižavėjusių žiūrovų, o „Neriją“ vadina vienu gražiausių savo gyvenimo laikotarpiu. Iki šiolei tebegyvuojantis ansamblis Lietuvos scenai padovanojo dainininkus: Stasį Povilaitį, Nijolę Tallat Kelpšaitę, Birutę Petrikytę, Simoną Donskovą, Edmundą Kučinską, Laimą Žemaitytę ir kt. Pirmuosius žingsnius į didžiąją sceną „Nerijoje“ skynėsi ir Rolandas Janavičius bei Džordana Butkutė.

Gyvuoja iki šiolei

„Nerija“ – bene ilgaamžiškiausias estradinis ansamblis Lietuvoje. Muzikantai ir dainininkai, groję ir dainavę „Nerijoje“, šį ansamblį vadina puikia mokykla ar net tramplinu į tolimesnę karjerą.

Ansamblis gimė – 1970-aisiais, kai buvo nuspręsta, jog Valstybinėje filharmonijoje reikia įkurti dar vieną muzikinį kolektyvą. Uostamiesčio estrados kolektyvas gavo „Nerijos“ vardą, o jo vairas buvo patikėtas Petrui Jokubauskui. Ką tik Lietuvos muzikiniame pasaulyje pasirodžiusiam ansambliui priklausė N. Tallat Kelpšaitė, S. Donskovas, A. Stasiūnaitė, V. Antanavičius ir kt.

Po poros metų „Neriją“ perėmė Romualdas Bieliauskas, kuris performuotam ansambliui vadovavo iki pat mirties - 1979 metų pabaigos. Šis laikotarpis siejamas su didžiausia „Nerijos“ sėkme. Į ansamblį įsiliejo S. Povilaitis, L. Žemaitytė, B. Petrikytė, B. Gadeikis, A. Čepas, V. Pauliukas, L. Čeprackas, konferansjė J. Zavaliauskas.

Po vadovo mirties ansamblį perėmė Stasys Čiapas, prisijungė E. Kučinskas, V. Kieliauskas, R. Janavičius, Dž. Butkutė, R. Mačiulytė ir kt.

Vėliau, šalyje prasidėjus pertvarkai ir pasikeitus materialiniams santykiams, ansambliui vadovauti ėmė Simonas Donskovas. Jis „Nerijos“ gyvavimą tęsė kartu su Algirdu Lukšiu, Aleksu Kastanavičiumi, Algirdu Zigmantu ir Egidijumi Jovaiša. Prieš penkerius metus S. Donskovui pasukus solinės karjeros link, „Nerijos“ ansamblis virto kvartetu.

Lygino su „Žalgiriu“

„Nerija“ iš esmės formavo praėjusio amžiaus aštunto ir devinto dešimtmečių muzikinį skonį. Labai džiaugiuosi, kad man teko pabūti šioje mokykloje“, - sakė Lietuvos estrados žvaigždė Birutė Petrikytė.

1975-aisiais tuometinio vadovo R. Bieliausko pakviesta į ansamblį, po metų ji tapo konkurso „Vilniaus bokštai“ laureate. Trejus metus „Nerijoje“ dainavusi B. Petrikytė sakė ir dabar mielai prisimenanti tuomet buvusių itin populiarių dainų melodijas.

Simonas Donskovas, kadaise „Neriją“ palyginęs su „Žalgiriu“, sakė ir dabar taip manąs. „Man teko dvejus metus laukti, kol R. Bieliauskas mane pakvies į kolektyvą. Tuomet dainininkams „Nerija“ buvo tikrai didelis įvertinimas“, - pasakojo jis. Dainininkas prisiminė, kaip tekdavo keletą kartų per dieną koncertuoti pilnoms salėms žiūrovų, kai tiek pat žmonių stovėdavo už durų.

Rolandas Janavičius, dar kartais vadinamas jaunosios kartos „nerijiečiu“, į ansamblį įsiliejo tik sukakus aštuoniolikai metų.

Dainininkas buvo pastebėtas, kai dar grojo grupėje „Utopija“. „Mane įvertino ir pakvietė į „Neriją“. Jai tuomet vadovavo Stasys Čiapas, kas išvertus reiškia mano dėdė“, - juokdamasis dainininkas atskleidė tikrąsias patekimo į ansamblį priežastis. Anot jo, jaunam atlikėjui geresnės mokyklos už „Neriją“ tuomet nebuvo.

„Aš galėjau iš arti pamatyti, kaip dirba Pauliukas ar Kieliauskas, ansamblio užkulisius, kartu keliavau į Afriką, Vokietiją“, - pasakojo ketverius metus ansamblyje dainavęs R. Janavičius.

Neša „Nerijos“ vardą

„Nerija“ įvairiais laikotarpiais mainėsi: pasirinkusius kitokį muzikinį kelią ar visiškai pasitraukusius iš muzikos keitė nauji balsai, nauji veidai.

Bene ilgiausiai šiam ansambliui – dvidešimt metų – priklauso Aleksas Kastanavičius, iki šiolei jame tebegrojantis. Nors buvo susilaukęs kvietimų iš kitų kolektyvų, jis liko ištikimas „Nerijai“. „Geriau vienas geras nei dešimt ir nieko normalaus“, - įsitikinęs jis.

Jau penkeri metai lietuviškos estrados klasika tapusiame ansamblyje groja keturi vyrai. „Darom tai, ką darėm iki šiolei – laikom vardą. Aišku, susilaukiam įvairių vertinimų: „Ai, jūs nešiojate „Nerijos“ vardą“. Aš atsakau: „Atleiskit, bet mes jo nenešiojame – mes jį nešame“. Nešioti galima kojines ar kepurę“, - šypsojosi A. Kastanavičius.

Pasak jo, šiandieninė „Nerija“ susiduria su kiek kitokiomis problemomis nei anksčiau.

Viena pagrindinių – paaštrėjusi konkurencija: prieš dvidešimt metų lietuviai galėjo „pasigirti“ keturiais ar penkiais ansambliais, o dabar jų – šimtai.

Daug sudėtingesnė ir finansinė situacija – nuo žiūrovų lūžtančios salės ir po keletą koncertų per dieną jau seniai liko praeityje. „Tai darbas – neteikiantis didelių socialinių garantijų.

Pats, ko gero, didesnio pragyvenimo šaltinio neturiu. Tais laikais viskas buvo kitaip – ir rinka nebuvo perpildyta, ir žmonės ne tokie išlepę“, - dalijosi mintimis Aleksas Kastanavičius.

Muzikantus, pasirodančius įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, žiūrovai dažniausiai priima šiltai.

„Žmonėse tai tebėra gyva, ypač vyresnio amžiaus. Jaunimas, kuris galbūt „Neriją“ girdėjo tik iš senų vinilinių plokštelių, tą muziką mielai priima“, - pasakojo A. Kastanavičius.

Nukels į praeitį

Šį savaitgalį į nuvilnysiantį per Kauną ir Klaipėdą „Nerijos“ trisdešimt penkerių metų jubiliejų pasiilgusius gyvosios estrados klasikos dainų pakvies scenos grandai – Birutė Petrikytė, Nijolė Tallat Kelpšaitė, Edmundas Kučinskas, Stasys Povilaitis, Laima Žemaitytė, Simonas Donskovas, Vitalijus Pauliukas, Rolandas Janavičius, Džordana Butkutė ir kt.

Šventę, kaip ir prieš penkerius metus, organizuoti ėmėsi Birutė Petrikytė.

Per trisdešimtąjį ansamblio gimtadienį susilaukę daugybės žiūrovų, muzikantai džiaugėsi šventinių koncertų sėkme.

Šiemet žadama žiūrovus į nostalgiškus laikus nukelti ne tik dainomis, bet ir vaizdais. „Koncertų metu didžiuliai plazminiai ekranai transliuos ištraukas iš 1987 metų festivalio „Baltijos jaunystė“, paruošta labai graži scenografija, bus ir sniego, kurio šią žiemą labai trūksta“, - pasakojo B. Petrikytė.

Pasak jos, visi „nerijiečiai“ mielai priėmė kvietimus dalyvauti koncerte. Jei koncertai Kaune ir Klaipėdoje sulauks didelio susidomėjimo, „Nerijos“ jubiliejus bus švenčiamas ir Vilniuje.

Žadėjo šampano

Simonas Donskovas, prieš dešimt metų organizavęs dvidešimt penktąjį „Nerijos“ jubiliejų, sako ir dabar puikiai prisimenąs tą košmarą. „Pasenau kokiais penkeriais metais, įgijau milijoną priešų, nes koncertas vyko Muzikiniame teatre ir daugelis ansamblio gerbėjų liko už durų. Tikrai sakau - man vos protas nepasimaišė per tuos organizacinius darbus, gėriau saujas raminamųjų. Čia turi būti kokiam Afganistane ar Vietname tarnavęs, kad tokį darbą apsiimtum“, - dabar jau juokdamasis pasakojo S. Donskovas.

B. Petrikytei, kuri nepabūgo organizuoti tokius didžiulius koncertus, jis pažadėjo didelį butelį šampano, viskio ar kito tauraus gėrimo. „Ji tikrai šauni ir drąsi moteris, kad tokį vargą apsiėmė ir taip puikiai tvarkosi. Čia juk ir finansiškai nelabai apsimoka – tiek žmonių scenoje pasirodys. Kartoju, jai visi turime būti dėkingi ir butelis tikrai bus“, - dienraščiui sakė S. Donskovas.