Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė sūnus Tadas Gutauskas.

„Šianakt išėjo Tėvulis... Žmogus – epocha, poetas, rašytojas, dailininkas, didelio, daugialypio talento kūrėjas! Visada gyvensi artimųjų ir daugybės žmonių, bičiulių, kūrybos mylėtojų širdyse...“, – rašė jis.

L. Gutauskas gimė 1938 metais Kaune, Valstybiniame dailės institute studijavo scenografiją. Nuo 1965 metų jis dalyvavo parodose, 1981 metais įvertintas LTSR valstybine premija.

1998 metais menininkui skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2001 metais – Nacionalinė kultūros ir meno premija už prozos ir poezijos kūrinius.

Literatūroje L. Gutauskas debiutavo 1961 metais eilėraščių rinkiniu „Ištrūko mano žirgai“. Anot kritikų, jo eilėraščiams būdingas panteistinis artumas gamtai, tapybiškas vaizdas. Kūrėjas yra išleidęs beveik dvi dešimtis iliustruotų eilėraščių knygų vaikams, septynis romanus, poezijos knygų bei tekstų muzikos kūriniams.

Nuo 1989 metų L. Gutauskas priklausė tapytojų grupei 24. Jis yra nutapęs Lietuvos menininkų, religinių, mitologinių, abstrakčių kompozicijų.

„L. Gutausko tapyba išsiskiria savita bendražmogiškų temų – amžinybės, tautos istorijos ir atminties, žmogaus tobulėjimo – interpretacija. Paveiksluose vyrauja sakralinė, iškilminga nuotaika, vaizdai metaforiški, paremti poetiniais įvaizdžiais, senovės graikų, Rytų civilizacijų, lietuvių tautodailės simboliais ir vaizdiniais, gamtos motyvai savitai perkurti“, – rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.

L. Gutausko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, užsienio (Rusijos) muziejai.

Lietuva neteko neaprėpiamo talento kūrėjo

Mirus tapytojui, poetui, rašytojui L. Gutauskui, Lietuva neteko neaprėpiamo talento kūrėjo, teigia literatūros kritikas Petras Bražėnas.

„L. Gutausko kūrybą aprėpti sunku. Dar keliems dešimtmečiams į priekį ir dailėtyrininkai, ir literatūrologai turės darbo“, – šeštadienį LRT radijui sakė jis.

L. Gutausko kūrybą aprėpti sunku. Dar keliems dešimtmečiams į priekį ir dailėtyrininkai, ir literatūrologai turės darbo.

P. Bražėno teigimu, su L. Gutausko eilėraščiais užaugo ne viena vaikų karta.

„Jis stovi tarp ryškiausių mūsų prozininkų, tarp švariausio, gražiausio balso poetų (...). Tai reto talento, reto darbštumo, reto širdies dosnumo žmogus“, – teigė kritikas.

P. Bražėnas pabrėžė didžiulį L. Gutausko darbštumą ir įvairiapusiškumą.

„Be savo didžiulio visokeriopo talento, jis buvo labai dosnios širdies žmogus. Su niekuo nepalyginamas jo darbštumas ir dosnumas. Kiek žinau, visi jo draugai apdovanoti jo paveikslais, apie knygas jau nekalbu“, – tvirtino literatūros kritikas.

Lietuvos vadovai reiškia užuojautą

Šeštadienį mirus dailininkui, rašytojui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui L. Gutauskui, Lietuvos vadovai reiškia užuojautą šeimai, meno bendruomenei, visai Lietuvai.

„Netekome iškilaus ir įvairialypio kūrėjo, kurio meninė biografija – tai ištisa mūsų šalies istorijos ir kultūros epocha. Leonardo Gutausko kūryboje – tapyboje, prozoje ar poezijoje – vyravo savitas, gilus ir skaidrus mąstymas, vis grąžindavęs mus prie amžinųjų vertybių prasmės ir jėgos“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, L. Gutauskas gebėjo savitai ir glaudžiai sujungti kelis meninius žanrus, taip sukurdamas unikalų ir daugiasluoksnį kūrybos pasaulį, įkūnijantį asmens, tautos, valstybės tapatybės paiešką.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, L. Gutausko kūryba liks Lietuvos meno aukso fonde.

„Šį pasaulį paliko įvairiapusis talentas, savito ir atpažįstamo braižo savininkas. Rašytojas ir menininkas gebėjo meistriškai vaizduoti tiek sakralius, tiek paprastus reiškinius ir sujungti juos į unikalią visumą. L. Gutausko kūryba ilgam išliks Lietuvos meno aukso fonde. Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius ir visus L. Gutausko talento gerbėjus“, – sakoma Vyriausybės vadovės užuojautoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu teigė, kad Lietuva neteko vieno ryškiausių ir savičiausių menininkų.

„Neaprėpiamo gylio ir talento kūrėjas Leonardas Gutauskas ateities kartoms paliko begalę tapybos, prozos ir poezijos kūrinių, su jo iliustruotomis knygomis užaugo ne viena vaikų karta. Nuoširdžiai užjaučiu menininko šeimą, artimuosius, platų jo kūrybos gerbėjų ratą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse“, – rašoma jos užuojautoje.