Pamario žvejų kaimelyje gyveno graži ir darbšti šeimyna: tėtis Ansas, mama Indrė ir du žavūs vaikučiai. Jie sukosi savo įprastiniuose darbuose, kol kaimynystėje nepasirodė samdinė Bušė – tylios ir pamaldžios Indrės priešingybė. Ansas dėl Bušės pameta galvą, tačiau to per maža: ji įkalba meilužį kartu su žmona laiveliu leistis į Tilžę ir pakeliui ją nuskandinti. Indrė sutinka, nors jaučia rezgamą klastą. Kelionė į Tilžę sutuoktiniams taps lemtinga...

Operos libretui kompozitorius E. Balsys panaudojo vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857-1928), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, to paties pavadinimo apysaką. Pirmoji operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. birželį vyko Vilniuje, Lietuvos operos ir baleto teatre, taigi Klaipėdoje naujam gyvenimui veikalas prikeltas po beveik keturių dešimtmečių pertraukos. Premjera tapo kompozitoriaus E. Balsio 100-osioms gimimo metinėms teatro dedikuotos renginių programos kulminacija.

Klaipėdoje operos „Kelionė į Tilžę“ ėmėsi režisierius Gytis Padegimas, pasitelkęs savo nuolatinę pagalbininkę – scenografę ir kostiumų autorę Birutę Ukrinaitę. Kartu su režisieriumi G. Padegimu įvairiuose teatruose ji dirba jau 20 metų ir yra vizualiai apipavidalinusi pusšimtį jo kurtų spektaklių. Scenovaizdį pamario, panemunės peizažais praturtino bei lemtingą audrą priešais žiūrovų akis sukelti padėjo vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Sudėtingai dodekafoninio stiliaus operai pagrindiniai solistai buvo pasitelkti iš visų trijų šalies muzikinių teatrų. Tai atspindės ir premjera Vilniuje, kurioje Indrės partiją dainuos Rita Petrauskaitė (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras), Anso – Mindaugas Zimkus (Kauno valstybinis muzikinis teatras), Bušės – Jovita Vaškevičiūtė (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Mažesnius vaidmenis atliks klaipėdiečiai solistai Dalia Kužmarskytė, Artūras Kozlovskis, Jadvyga Grikšienė, Vilius Trakys. Spektaklį diriguos pastatymo muzikos vadovas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Nors „Kelionė į Tilžę“ dėl aiškaus dominuojančių veikėjų trikampio kartais pavadinama kamerine opera, neapsigaukite: kelionei į Vilnių pristatyti naujausio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklio ruošiasi net 130 dainininkų, muzikantų ir šokėjų (choreografiją spektakliui sukūrė Edita Stundytė). Norisi tikėtis, kad jų kelionė taps lemtinga nepelnytai pamiršto E. Balsio kūrinio pripažinimui ir padės „Kelionei į Tilžę“ įsitvirtinti ryškiausių nacionalinių operų plejadoje.