Praėjusią vasarą Kaišiadorių savivaldybė sinagogą  99 metams, pagal panaudos sutartį, perėmė iš žydų bendruomenės. Projekte numatyta, kad buvę maldos namai bus išardyti, ir, sutvirtinus pamatus, vėl atstatyti, tačiau patarus specialistams, sinagoga nebus ardoma.

„Tai nėra eilinis statinys – tai yra kultūros paveldo objektas ir mūsų tikslas yra ne suremontuoti, ne sutvarkyti, o kaip galima, kuo daugiau tvarkant tą pastatą išlaikyti jo autentiškumą“, – pasakoja „Lietuvos paminklų“ direktorius Vidmantas Drumsta.

Iki subjūrant orams, planuojama sutvarkyti Žiežmarių sinagogos stogą, tvirtinti konstrukcijas. Dabar darbams turima daugiau nei 100 tūkst. eurų, kuriuos skyrė Kultūros ministerija ir Kaišiadorių savivaldybė. Iš viso sutvarkyti sinagogą kainuos apie 600 tūkst. eurų, dar apie 300 tūkst. reikės vidaus darbams. Planuose – pastatą pritaikyti neįgaliesiems,  įrengti ekspoziciją. Kaišiadorių meras sako, kad lėšų ieškoma tarptautinėse programose, Europos sąjungos fonduose.

„Tvarkybos darbai per trejus metus turėtų būti atlikti. Dėl pritaikymo – kada bus parengtas techninis projektas, kada bus atliekami pirkimai, ir matysime, per kiek rangovas įsipareigos atlikti, tai projektas yra ilgalaikis, sakykime taip“, – aiškina Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.

„Departamentas įsipareigojimą turbūt turės ir 2017 metams svarstyti, kad darbai būtų tęstiniai ir kad mes, svarstydami 2017 metų projektą, galvosime ir planuosime skirti kažkiek pinigų tolimesniems darbams“, – sako Kultūros paveldo departamento Apskaitos, paveldotvarkos planavimo sk. vedėja Bronislava Raupėnienė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky yra sakiusi, kad miestelyje nelikus žydų kaip maldos namai sinagoga nebus naudojama. Joje galėtų  įsikurti dailės mokykla, biblioteka ar muziejaus padalinys, ekspozicija pasakotų apie Žiežmariuose gyvenusią gausią žydų bendruomenę.