Išlydint didžiąsias metų šventes, aplanko per linksmybių laikotarpį taip pasiilgta ramybė. Tačiau vos tik iš akiračio dingsta paskutinė kalėdinė detalė, eglutės iškeliauja į medienos konteinerius ar spintas – širdį ima graužti keistas liūdesys, nostalgija tai šventinei euforijai, kuri dar neseniai atrodė tokia varginanti.

Nauji prasidėjusių metų rūpesčiai, sustiprinti apniukusių orų, gramzdina į lengvą melancholiją, kurią iškęsti padeda tik mintys apie ilgėjančią dieną. Kaip išsigelbėjimas tokiomis dienomis – kūryba. Kūryba kaip procesas ar rezultatas. Tie, kurie dar nėra atradę savųjų gebėjimų, gali džiaugtis materializuotomis svetimomis idėjomis: skaityti užkoduotas žinutes, kurias interpretuodami gali nevaldomi keliauti fantazijų pasaulyje, kur ugnis gali šaldyti, o sniegas – deginti, kur žiema gali pražysti gražiausiais žiedais, o pavasaris pažirti žiedlapių snaigėmis.

Tokiais nevaržomos fantazijos vaisiais nuolat pradžiugina žinoma Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narė I.Jauniškienė. Ilgus metus kūrybos gerbėjus džiuginusi gausiomis papuošalų kolekcijomis, kiauraraščiais bei tradicinėmis ir autorinėmis technikomis dekoruotais margučiais, šiaudiniais sodais, šiais metais I.Jauniškienė pristato plokštumines iš popieriaus sukurtas įspūdingas puošmenas.

89 popieriniai kūriniai, eksponuojami galerijoje "Aukso pjūvis" prašyte prašosi nelikti uždaryti tik Kalėdų šventės puošmenų kategorijoje.

Kaip pastebi menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė, ažūriniai, iš siaurų balto ar spalvoto popieriaus juostelių sukonstruoti įvairių dydžių apskritimai, rombai, trikampiai preciziškai sujungti į kompozicijas. Jose galime įžvelgti sudėtingiausių konfigūracijų snaigių, čia pat virstančių į prieverpsčių žvaigždes, modernizuotas lelijos, tulpės, kitas gyvosios gamtos formas ar lakios kūrėjos fantazijos vizijas.

Šiuose trapiuose, miniatiūriniuose kūriniuose atsiskleidžia kūrėjos improvizaciniai gebėjimai, netikėti medžiagos galimybių demonstravimai ir įspūdingi techniniai sprendimai.

I.Jauniškienė parodose pradėjo dalyvauti 1975 m. dar studijuodama Kauno S.Žuko taikomosios dailės technikume, meninio apipavidalinimo skyriuje. Baigusi studijas įsijungė į gausų Lietuvos tautodailininkų būrį, savo kūriniais, kuriuose geriausias lietuvių tautinio paveldo tradicijas interpretuoja per savąjį žvilgsnį į pasaulio įvairovę, pavergdama Lietuvos ir užsienio šalių žiūrovus.