Rašytoja, kurios tikroji tapatybė saugoma paslaptyje daugiau nei 14 metų, teigia, kad skaitytoją turi dominti pačios knygos, o ne asmeninis autoriaus gyvenimas.

Knygos veiksmas nukelia į dviejų, skurdžiame Neapolio kvartale augančių mergaičių – Lilos Čerulo ir Elenos Greko – pasaulį. Gyvendamos priešiško ir žiauraus priemiesčio apsuptyje, mergaitės mokosi pasitikėti viena kita. Augant XX a. vidurio Italijoje, joms tenka kovoti dėl padėties ir išsilavinimo, pagarbos ir savo tikslų. Gyvenimas ne visada pasisuka norima linkme, o jaunos moterys turi išmokti laviruoti pavojingame pasaulyje, kuriame vyrai savo statusą įrodo išsirinkdami bet kurią norimą merginą.

„Nuostabioji draugė“ – tai pirma iš keturių „Neapolietiškos sagos“ dalių. Šiame romane skaitytojus nuo pat pradžių prikausto meistriška autorės kalba, moterų draugystės vingiai ir paini penktojo dešimtmečio Italijos istorija.

„Per penkis dešimtmečius besitęsianti saga pulsuoja pietietiška aistra ir išsiskiria savo herojų charakteriais. Ne veltui autorė yra kritikų liaupsinama už unikalų gebėjimą atskleisti vidinį moterų pasaulį bei jų draugystės prigimtį. Įdomu, jog šiame reto jautrumo kūrinyje miesto kultūra taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Romane persipina to meto socialinės ir asmeninės problemos, o miesto atmosfera daro įtaką herojų portretams. Galbūt ir autorės gebėjimas tiek metų išlikti paslaptyje suteikia jai laisvę taip rašyti“, – teigia leidyklos „Alma littera“ vadovė Danguolė Viliūnienė.

Negali pabėgti nuo praeities

Romane aprašoma merginų asmenybes suformuojanti nelengva vaikystė ir paauglystė. Bėgant metams, jų keliai kertasi ir išsiskiria – kvartalo, miesto ir tautos likimai neišvengiamai formuoja ir Lilos bei Elenos santykį. Pirmoji dalis nutrūksta merginoms žengiant į jaunų moterų pasaulį, tačiau autorės romanuose nei vienas veikėjas negali pabėgti nuo savo praeities. „Nuostabiojoje draugėje“ nutikę įvykiai pakloja pamatus tolimesniam herojų gyvenimui ir prikaustančiam kitų trijų sagos dalių veiksmui. Šiuo metu skaitytojams jau ruošiama antroji dalis.

Dar 1992 metais į pasaulinės literatūros pasaulį įsiveržusi autorė labiausiai išgarsėjo savo keturių dalių „Neapolietiška saga“. Nors slepiama autorės tapatybė intriguoja, iki šiol garsiau nei tikrieji vardas ir pavardė kalba jos kūriniai. E. Ferrante knygos išverstos į anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir daugybę kitų kalbų, o pagal du pirmuosius jos romanus Italijoje buvo sukurti vaidybiniai filmai. Nors romanas „Nuostabioji draugė“ – pirmasis į lietuvių kalbą išverstas rašytojos kūrinys, ilgainiui skaitytojai sulauks ir kitų Neapolietiškos sagos dalių.