Nacionalinės premijos taip pat skirtos operos ir kamerinės muzikos atlikėjai Giedrei Marijai Žebriūnienei, teatro ir kino aktoriui Albinui Kėleriui ir dailininkei Laisvydei Šalčiūtei.
„Šių metų kandidatų gausa ir įvairovė dar kartą patvirtino, koks gyvybingas, intelektualiai turtingas ir jautrus laikmečiui yra mūsų kultūros laukas. Nacionalinių premijų laureatai – tai menininkai, kurių darbai kuria išliekamąją vertę, telkia bendruomenę ir tampa mūsų visų dvasine atrama“, – spaudos konferencijoje kalbėjo kultūros ministrė Vaida Aleknaviečienė.
„Jūsų darbas ir kūriniai yra tikrų tikriausia mūsų šalies vizitinė kortelė pasauliui, taip pat balsas, kuriuo Lietuva apie save kalba pasauliui, yra matoma, girdima ir gerbiama. Jūs esate tikrieji mūsų kultūros ambasadoriai“, – teigė ji.
Jūs esate tikrieji mūsų kultūros ambasadoriai.
G. M. Žebriūnienė, taip pat žinoma kūrybiniu vardu Giedrė Kaukaitė, premiją pelnė už unikalų indėlį į lietuvių vokalinės muzikos tapatybės kūrimą bei interpretacijos meno gyvybingumą, M. Drėmaitė – už moderniosios Lietuvos architektūros horizontų atvėrimą, architektūros idėjų sklaidą.
G. Grajauskas apdovanotas už poetinį šiuolaikinio buvimo pjūvį, A. Kėleris – už aktorinę meistrystę ir ištikimybę teatro menui.
I. Miškinis premiją pelnė už įtaigia kino kalba atskleistą žmogaus ir visuomenės brandos istoriją, o L. Šalčiūtė – už intelektualų vaizduotės šėlsmą įkūnijant moters žvilgsnį.
Laureatus paskelbęs Nacionalinių premijų komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas pabrėžė, kad sprendimas kam įteikti apdovanojimus gimė „laisvų, geranoriškų ekspertinių diskusijų kontekste“.
„Noriu pabrėžti, kad mes diskutavome ir sprendimus priėmėme visiškai laisvai. Tikrai jokio spaudimo nebuvo daroma, visiškai buvome laisvi savo apsisprendimuose ir vadovavomės tiktai savo ekspertiniu žinojimu ir sąžine“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Gelūnas.
Į premijas pretendavo dvylika kūrėjų, juos komisija tarpiniu balsavimu atrinko įvertinusi 46 visuomenės, organizacijų, įstaigų pasiūlytus kandidatus.
Tapus laureatu, manau, kad tikrai jau ne tik anūkams, bet ir proanūkiams turbūt galima papasakoti, kad tas žmogus yra taip pagerbtas.
„Manau, tas šešetukas yra nuostabus, bet tai nesumažina liūdesio dėl kitų personalijų, kurios irgi, mano manymu, buvo vertos. Nenorėčiau čia pavardžių minėti, bet (...) paliūdėsiu truputėlį. Manau, kad kiti komisijos nariai irgi jaus šiek tiek ir apmaudo“, – žurnalistams sakė A. Gelūnas.
„Kiekvienos komisijos sesijos metu vis iškyla ir iškyla noras praplėsti tą premijų skaičių, bet kita vertus, galbūt taip truputį devalvuotume jos vertę. Ir iš tikrųjų, ta Nacionalinė kultūros ir meno premija – ji yra išskirtinai prestižinė. Ir tapus laureatu, manau, kad tikrai jau ne tik anūkams, bet ir proanūkiams turbūt galima papasakoti, kad tas žmogus yra taip pagerbtas“, – kalbėjo jis.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijoje dirbo aktorė Nelė Klimienė, kompozitorė Lina Lapelytė, kino režisierius Arūnas Jonas Matelis, menotyrininkė, fotografijos ekspertė Agnė Narušytė, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, literatūrologė Brigita Speičytė, muzikologė Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, rašytojas Rimvydas Stankevičius, menotyrininkas, menotyrininkas, šokio ekspertas Helmutas Šabasevičius, istorikas Aurimas Švedas.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Šiemet tai būtų 56 tūkst. eurų.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.
(be temos)