Paskutinį šių metų vakarą tarsi nustatytu laiku pasirodanti žvaigždė Klaipėdos muzikinio teatro scenoje vėl suspindės legendinė G.Verdi’o „Traviata“.

Šiuosyk pagrindines Violetos ir Alfredo partijas spektaklyje dainuos pernykštės „Triumfo arkos“ laimėtoja Ona Kolobovaitė ir Lietuvos operos pažiba Audrius Rubežius.

Naujametėje „Traviatoje“ taip pat pasirodys visas būrys Klaipėdos muzikinio teatro solistų – Mindaugas Rojus, Artūras Kozlovskis, Dalia Kužmarskytė, Svetlana Konstantinova ir kiti. Spektakliui vadovaus Klaipėdos publikai jau pažįstamas jaunosios kartos dirigentas, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausiojo dirigento ir meno vadovo profesoriaus Juozo Domarko mokinys Modestas Barkauskas.

Kaip talismanas

Uostamiestyje jau tapo tradicija, kad paskutinį metų vakarą Klaipėdos muzikiniame teatre rodoma legendinė Giuseppe’s Verdi’o opera „Traviata“.

Vargu ar šiandien kas galėtų atsakyti, kodėl būtent 19-oji G.Verdi’o opera, sukurta pagal A.Diuma (sūnaus) dramą „Dama su kamelijomis“ (libretas F.Piaves), publikos kategoriškai atmesta premjeros dieną (Venecijoje, „La Fenice“ teatre 1853-iųjų kovo 6-ąją), mūsų šalyje – toli nuo Italijos kaitros nutolusiame krašte – tapo tikru operos meno simboliu, talismanu.

Lietuvoje pirmąsyk „Traviata“ parodyta 1920-ųjų gruodžio 31-ąją. Iškart, tarsi savaime atsirado ir seniausia, ir patvariausia lietuvių kultūros tradicija tapęs paprotys kasmet profesinio teatro gimimo dieną rodyti būtent šią operą. 81 metus Naujametė „Traviata“ buvo tarsi nustatytu laiku dangaus skliaute pasirodanti žvaigždė, pasaulio ir gyvenimo darnos patvarumo ženklas. Jos pasirodymo laukdavo visi, – toks galingas yra ko nors svarbaus buvimo žinojimas. Tačiau po 81 metų kasmetinio rodymo ši tradicija buvo nutraukta.

Bet ji atgimė Klaipėdoje. Uostamiesčio Muzikinis teatras, pasitikdamas savąjį profesinės veiklos 20-metį, 2006-ųjų gruodžio 31-ąją vienintelis Lietuvoje „Traviatos“ spektakliu minėjo lietuvių profesinės operos gimtadienį. Nuo tol paskutinį metų vakarą jis vis sugrįžta į šio teatro sceną. O šiemetis „Traviatos“ pasirodymas dedikuotas lietuvių profesinės operos 90-mečiui.

Scenovaizdis – L.Truikio

Lietuvos uostamiestyje ši opera statyta ne kartą – 1934-aisiais, 1958-aisiais, 1978-aisiais... Paskutinį sykį – 1994-aisiais, minint Klaipėdos operos 60-metį ir Lietuvos scenografijos patriarcho Liudo Truikio (1904-1987) 90-ąsias gimimo metines.

Klaipėdoje muzikos bei teatro entuziastų dėka pirmoji G.Verdi’o „Traviatos” premjera įvyko 1934-aisiais gruodžio 8-ąją. Tuomet operą dirigavo jaunas kompozitorius ir dirigentas Jeronimas Kačinskas, režisavo Kauno valstybės teatro operos solistas Stasys Dautartas.

Po 60 metų, pagal garsaus dailininko, Pasaulinės parodos Paryžiuje diplomanto, Lietuvos scenografijos patriarcho L.Truikio 1966 m. sukurtus eskizus atkūrę dekoracijas bei kostiumus, vieną iš populiariausių G.Verdi’o operų uostamiestyje pastatė dirigentas iš Italijos Dantė Anzolini’s, režisierė ir choreografė Laisvė Dautartaitė bei chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.  Tąkart opera buvo atliekama italų kalba… Joje Violetą dainavo Gražina Miliauskaitė, Alfredą – Vytautas Kurnickas.

O 2003-iaisiais Klaipėdos muzikinio teatro vasaros festivalyje atgimusi nemirtingoji „Traviata“ jau buvo atlikta ir lietuviškai. Spektaklį atnaujino dirigentas Ilmaras H.Lapinis, režisierius Eligijus Domarkas ir baletmeisteris Vaclovas Sasnauskas. Violetos vaidmenį atliko vėlgi G.Miliauskaitė, o Alfredo – Algirdas Janutas.

Klaipėdiečių „Traviatoje“ Violetą Valery taip pat yra dainavę Kristina Zmailaitė, Rita Petrauskaitė, Alfredą Žermoną – Mindaugas Zimkus, A.Rubežius, Edmundas Seilius.

„Traviatą“ uostamiesčio Muzikinis teatras yra atlikęs ir su Klaipėdos universiteto studentais.

Šlovina tikrąją meilę

„Traviatoje“ pasakojama istorija, šlovinanti tikrąją meilę, kurios nesutrypia nei įsimylėjėliams Violetai ir Alfredui nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, nei aplinkinių intrigos, nei Dievo valia įvykęs amžinasis išsiskyrimas. Nes, kaip rašė W.Shakespeare’as, „tikroji meilė – tai žvaigždė skaisti, kuri nė mirksniui nepaliauja degti / Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį, kai laivą svaido viesulai pikti“.

„Traviata“ – nuostabus kūrinys. Ir ne tik kaip naujametinių balių puošmena. Tai – odė didelei meilei, kurios trokšta kiekviena širdis. Tai opera, kurioje labai stipri dramatinė muzikos linija, lyg ją brėžtų pats likimas. Kartu čia tiek erdvės, vilties ir jausmo!.. Kūrinio tragizmas antrina gyvenimui. Tame irgi slypi jo šiuolaikiškumas ir nemarios klasikos aktualumas.

„Traviatos“ atlikėjai labai pasistengs, kad šis ypatingo grožio operos kūrinys, gerai pažįstamos ir pamėgtos jo melodijos (viena  tokių – „Pakelkim, pakelkim mes taurę linksmybių“) publiką nuteiktų pakiliam ir šventiškam Naujųjų, 2011 metų, sutikimui.

Spektaklis bus rodomas du kartus – gruodžio 30-ąją ir 31-ąją. Į naujametinį vakarą bilietų jau seniai nebeliko, paskutiniai baigiami parduoti ir į priešpaskutinį šių metų spektaklį.