Supažindiname su dar viena mažąja kultūros sostine – Pagramančiu, kuris liepos 16-ąją kviečia į didžiąją miestelio šventę.

Istorijos fragmentai

Pagramantis – Tauragės rajono Mažonų seniūnijos miestelis, kurio teritorija priklauso Pagramančio regioniniam parkui. Miestelio vardas kildinamas nuo Gramančios upelio pavadinimo. Labiausiai šį kraštą garsina kraštovaizdis: atodangos, upių vagos, įspūdingi jų slėniai, natūraliais miškais apaugusių upelių pakrantės. Išlikę piliakalniai, senkapiai liudija apie jau I-ajame tūkstantmetyje čia įsikūrusius gyventojus.

Rašytiniuose šaltiniuose šios apylinkės pradėtos minėti XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu Pagramantyje buvęs Žemaičių vyskupo Jono Domininko Lopackio dvaras. 1744 m. šio vyskupo iniciatyva buvo pastatyta medinė bažnyčia. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, išlaikiusi XVIII a. medinėms bažnyčioms būdingą architektūrą, miestelį puošia iki šių dienų.

1949 m. Pagramantyje įsteigta biblioteka, kurios darbuotojai dirbo su skaitytojais, kaupė kraštotyros medžiagą, vedė įvairius renginius, dalyvavo miestelio kultūriniame gyvenime, bendradarbiavo su mokyklos bendruomene.

Šiame krašte gimė ir augo, o vėliau jį garsino knygnešiai Jonas Mažeika, seserys Uršulė ir Marytė Katauskytės, broliai Ignacas ir Antanas Katauskiai, kalbininkas Petras Jonikas, operos solistas Juozas Mažeika, choro vadovas Jonas Samoška, dailininkė Bronislava Orlingytė-Lapinskienė. Jų atminimas įamžintas koplytstulpiuose, memorialinėse lentose, atsiminimų knygose.

2010 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė patvirtino Pagramančio herbą.

Mokykla

1841 m. Pagramantyje pradėjo veikti parapijos mokykla, nuo 1914 m. – pradinė mokykla, kuri 1949 m. perorganizuota į septynmetę, 1961 m. – į aštuonmetę. Šiuo metu čia veikia pagrindinė mokykla, kurioje nenutrūksta dar M. Valančiaus laikais prasidėjęs mokymo procesas, vykdomos neformaliojo vaikų švietimo programos, įvairūs projektai, vyksta susitikimai su įdomiais žmonėmis. Šiais metais minimos 175-osios mokyklos įkūrimo metinės taps viso miestelio švente.

Regioninis parkas

1992 m., siekiant išsaugoti vertingą Akmenos ir Jūros santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, įsteigtas Pagramančio regioninis parkas, kuris yra įsikūręs tarp Tauragės ir Šilalės. Jis užima 13529 ha plotą. Dviejų upių slėnius puošia statūs šlaitai, terasos, atodangos, skardžiai, natūralios pievos bei miškai. Upių slėnių savitumą išryškina kabantys lieptai, tapę regioninio parko simboliais. 2015 m. pavasarį Ringių kaime, Akmenos ir Jūros upių santakoje duris atvėrė naujasis Pagramančio regioninio parko lankytojų centras, kviečiantis susipažinti su parko vertybėmis, siūlantis gido paslaugas, galimybę įsigyti lankstinukų ar suvenyrų, kviečiantis į edukacinius renginius, stovyklas, parodas, baidarių bei pėsčiųjų žygius, suteikiantis informaciją apie nakvynės bei poilsio vietas.

Pagramančio bendruomenės veikla

Bendruomenės centro „Gramančia“ tikslai – vienyti krašto gyventojus, ugdyti bendruomeniškumą, plėtoti kultūrinį ir sportinį gyvenimą.

Pagramantiškiai aktyviai dalyvauja krašto visuomeniniame gyvenime, čia plėtojamas verslas, turizmas, daug dėmesio skiriama kultūriniam gyvenimui. Išskirtinio kraštovaizdžio puoselėjimui organizuojamos talkos, populiarinami krašto amatai, švenčiamos tradicinės bei valstybinės šventės. Bendruomenė, bendradarbiaudama su Pagramančio biblioteka, kultūros namais, pagrindine mokykla, regioninio parko direkcija, organizuoja renginius, dalyvauja projektuose, vykdo labdaros bei paramos akcijas.

2014 m. buvo švenčiamas 460-asis miestelio jubiliejus. Ta proga buvo surengta kraštiečių šventė, bažnyčioje pašventinta miestelio vėliava ir herbas, prie piliakalnio atidengtas paminklinis akmuo bei pristatytos dvi knygos: „Pagramantis – miestelis, kuriame mes gyvename!“ (sudarytoja – bendruomenės narė Rita Krompalcienė) ir „Pagramančio krašto amatų ir kultūros vertybių puoselėtojai“ (sudarytoja – bibliotekininkė Virginija Bartušienė).

2016 m. Pagramantis tapo viena iš dešimties mažosios Lietuvos kultūros sostinių, todėl pagramantiškiai žada aktyviai įsijungti ir dalyvauti kultūrinėje veikloje bei savo krašto turtus pristatyti atvykstantiems svečiams.