Disidentų liudijimai

Krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondas „Donum“, be kitų paramos veiklų, vykdo projektą „Pergalės ženklas“, kurio pagrindinis tikslas – užfiksuoti disidentų autobiografijas, išleisti knygų ir visuomenei papasakoti apie beginklio pasipriešinimo sovietų santvarkai herojus ir jų veiklą siekiant Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

„Kai galvoju, kaip gimė ši idėja, pirmiausia iškyla pažinties su šviesaus atminimo Nijole Sadūnaite prisiminimas, jos šypsena ir gero linkintis būdas. Niekada jos nemačiau piktos. Mačiau ją kovingą, karingą, bet niekada – piktos... Supratau, kad daug disidentų nepaliko savo istorijos, jie visi – garbaus amžiaus. Kai jie išeis, išeis ir jų istorija, jeigu nebus užfiksuota“, – sako fondo „Donum“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Reventas.

Projektas „Pergalės ženklas“ – ne tik knygų leidyba. Pirmiausia siekiama užfiksuoti laisvės kovotojų autobiografijas ir prisiminimus. Knygų sudarytojai, kalbindami herojus, užrašo jų gyvenimo įvykius ir prisiminimus apie dalyvavimą pasipriešinime sovietų valdžiai. Kai kurie disidentai turi išsaugoję savo dienoraščius arba patys rašo prisiminimus. Atrenkamos įdomiausios, informatyvios nuotraukos ir faksimilės, kurias skaitytojai gali rasti knygose ir fondo interneto puslapyje (www.fondasdonum.lt rubrikoje Asmenybės).

Prieinama visuomenei

Išleistos knygos prieinamos plačiajai visuomenei, ypač bus vertingos ateities kartoms. „Pergalės ženklo“ knygų serija atpažįstama dėl panašaus dizaino ir struktūros. Skirtingi knygų redaktoriai turi savitą braižą, todėl kiekviena knyga atsiskleis vis kitaip. Netrukus knygos bus išleistos ir garso formatu.

Idėjos sumanytojams itin svarbu, kad laisvės kovotojai būtų pažįstami plačiai, kad nepamirštume, kokia buvo kova prieš sovietų priespaudą, ir kad kiekvieną dieną įsikvėptume nenustoti kurti laisvą ir demokratinę Lietuvos valstybę. Todėl organizuojami išleistų knygų pristatymai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, herojų gimtinėse ir kitose visuomeninėse erdvėse. Kuriami vaizdo interviu su disidentais; jie laisvai prieinami „YouTube“ platformoje (www.youtube.com/@fondasdonum).

Kad knygas galėtų skaityti visi susidomėję, dalis tiražo yra dovanojama Lietuvos viešosioms bibliotekoms (1 200 egz.) ir bendrojo ugdymo įstaigoms visoje Lietuvoje (800 egz.). Serijos knygos turi ribotą puslapių skaičių, tačiau visa likusi surinkta medžiaga, pačių herojų tekstai, nuotraukos, viešai publikuoti straipsniai, garso ir vaizdo įrašai yra saugomi projekto archyve, fondo „Donum“ interneto svetainėje.

Gyvenimo liudijimai

Šiuo metu jau yra išleistos trys serijos „Pergalės ženklas“ knygos, jas galima rasti bibliotekose, fiziniuose Lietuvos knygynuose ir internete.

Surinkta medžiaga, pačių herojų tekstai, nuotraukos, viešai publikuoti straipsniai, garso ir vaizdo įrašai saugomi projekto archyve.

Pirmoji knyga išleista 2023 m. Tai Laisvės premijos laureatės, žmogaus teisių gynėjos, rezistentės, šviesaus atminimo sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės autobiografinė knyga „Skubėkime daryti gera“. Sesuo F. N. Sadūnaitė yra viena ryškiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo herojų, pasaulyje žinoma kaip tikinčiųjų ir žmogaus teisių gynėja. Už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidybą ir platinimą KGB paskelbė ją ypatinga recidyviste. Ji kalėjo lageryje, buvo ištremta į Sibirą. Knygoje susijungia istoriniai, religiniai ir autobiografiniai naratyvai. Susipina tvirta disidentės vertybinė pozicija ir politinės nuostatos,  atsiskleidžiančios jos veikloje ir žodžiuose.

Skaitytojai knygoje ras ir N. Sadūnaitės bendražygių portretų, atpažins tvirtą, bet džiaugsmingą sesers Nijolės charakterį. „Šypseną iš žmonių atėmė ir 50 okupacijos metų. [...] anksčiau ar vėliau prašviesėsime. [...] Linkiu visiems daugiau meilės, šviesios vilties ir tikėti, kad pergalė yra gėrio ir tiesos pusėje“, – yra sakiusi šviesaus atminimo N. Sadūnaitė.

Antroji, išleista 2024 m. rudenį, – Laisvės premijos laureato, religinio mąstytojo, ateitininko Petro Plumpos knyga „Kelionė į gyvenimą“. P. Plumpa yra beginklio pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui herojus, pogrindinės spaudos leidėjas ir platintojas. Penkiolika metų kalėjo Mordovijos lageriuose. P. Plumpa – pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generalinis direktorius. Dalis P. Plumpos pogrindinės veiklos vyko Kaune, čia jis turėjo ir kelias slėptuves.

Vos devyniolikos, 1958 m. vasario 16-osios išvakarėse, P. Plumpa ant Petrašiūnų elektrinės bokšto iškėlė Lietuvos trispalvę. Tais pačiais metais buvo suimtas ir nuteistas septyneriems metams.

„Vergas ne tiek tas, kas pančiais surakintas ar už grotų pasodintas, bet ypač tas, kuris praranda minties ir sąžinės laisvę. Toks žmogus negali būti sąmoningas kovotojas“, – ši nuostata paaiškina P. Plumpos pasirinkimą eiti disidento keliu.

Knygoje skaitytojai ras ne tik disidento atsiminimų apie pogrindinę veiklą, žiaurią lagerio kasdienybę, bet ir daug subtilaus humoro ir ironijos. Leidinyje nemažai ir paties mąstytojo tekstų, jo interviu. Atskiras skyrius skirtas detaliau besidomintiems istorija ir archyvine medžiaga – autentiški „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bylos dokumentai.

Naujausia serijos knyga – Gerardos Elenos Šuliauskaitės „Kai nugali baimę“, išleista šiemet vasarį. Sesuo G. Šuliauskaitė – beginklio pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui herojė, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėja. Nuolat persekiota sovietų saugumo, septynis kartus tardyta. „Bijojau, bet niekada nekilo mintis trauktis. [...] Tačiau reikia dirbti, reikia gelbėti Lietuvą. Gal toje naktyje ims švisti aušra. Ir vis tiek, nors į kalėjimus sodino, bet mačiau, kaip dvasia kyla, žmonės nepasiduoda, nesugniuždyti. Tada lengviau aukotis, nes yra prasmė“, – vėliau apie savo pasirinkimą sakė G. Šuliauskaitė.

Sesuo Gerarda yra pirmoji atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ pirmininkė. 2021 m. jai įteikta Laisvės premija,  apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. Knyga sudaryta iš pokalbių su seserimi Gerarda.

Nuo 1975-ųjų ji tapo labai artima kunigo Sigito Tamkevičiaus bendradarbe redaguojant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, o vėliau, po jo suėmimo, – viena iš keturių seserų, stojusių prie šio leidinio rengimo vairo. Knygoje yra du priedai apie tai, kaip „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ keliavo nuo Amerikos iki Zambijos ir nuo Vokietijos iki Filipinų salų, o iš ten plaukė padėkos už atvertus horizontus. Čia suprantame, kaip svarbu buvo pranešti tiesą apie gyvenimą mažai kam žinomoje okupuotoje Lietuvoje. Nors „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ 1995 m. negavo Nobelio taikos premijos, bet buvo per plauką nuo to ir dabar tai jau irgi virto istorijos pasakojimu.

Fondo „Donum“ planuose – ir kitų disidentų autobiografijų leidyba: kardinolo Sigito Tamkevičiaus, vienuolės Reginos Teresiūtės, Algimanto Susnio ir kt.