Paaiškėjo, kad bibliotekų lankytojai pirmenybę teikė nusikaltimams – daugiau nei pusė skolintų knygų 2010 m. buvo detektyvai.

Bandant paaiškinti, kodėl britus traukė žiaurūs amerikiečių romanai, galima pasitelkti anglų rašytojo ir žurnalisto George`o Orwello mintį, kad pigi bulvarinė literatūra atspindi tai, kas vyksta šiuolaikinėje politikoje – jis turėjo omenyje karus, belaisvius, kankinimus 
ar slaptus kalėjimus, kuriuos visus lydi „sisteminis faktų ir statistikos klastojimas“.

G. Orwellas tvirtino, jog vidutiniam žmogui „norisi visas šias problemas suprasti, tačiau perverstas į paprastą istoriją su keletu veikėjų“.

Praėjus daugiau nei pusei amžiaus po G. Orwello mirties, ši teorija, atrodo, vis dar tinka. Pagal naujausius duomenis, iš šimto populiariausių knygų sąrašo beveik du trečdaliai yra kriminaliniai romanai ar panašaus žanro, o pirmajame dešimtuke – visi, praneša guardian.co.uk.

Tarp geriausiai parduodamų knygų autorių šįmet, kaip ir pernai, dominavo Danas Brownas.

Švedas Stiegas Larssonas, kurio knygos visada buvo tarp geriausiai parduodamų, šį kartą – tik 76-oje vietoje. Pagal tai galima spręsti, kad bibliotekų lankytojams „europietiški“ kriminalai yra mažiau įdomūs nei greitai skaitomi amerikietiškieji. Pastaruosius kai kas lygina su greitu užkandinių maistu.

Amerikiečių rašytojo Jameso Pattersono kūryba kasmet sutelpa į vidutiniškai 8 knygas. Kriminalinių romanų serija britus itin domino ir praėjusiais metais – jis tapo labiausiai „geidžiamu“ autoriumi, išstūmusiu dešimtmetį karaliavusią Jacqueline Wilson.