Pirmą kartą Lietuvoje rodomas Renesanso genijaus Luko Kranacho vyresniojo (1472-1553 m.) šedevras „Madona su Kūdikiu po obelimi“.
Parodą Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 4 d. pristatys Lietuvos dailės muziejus ir Valstybinis Ermitažo muziejus (Sankt Peterburgas, Rusija). Ji veiks iki rugsėjo 8 d. Paroda skiriama Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
Paveikslas „Madona su Kūdikiu po obelimi“ priklauso brandžiajam Luko Kranacho kūrybos periodui, sukurtas 1525-1530 metais. „Vaizduodamas Švč. Mergelę Mariją dailininkas perteikė tą moters grožio idealą, kuris išryškėjo XVI a. 3 dešimtmečio kūryboje ir tapo lengvai atpažįstamu jo stiliaus ženklu. Marija auksaplaukė, ovalaus veido, smulkiu smakru, mažomis lūpomis, migdolinėmis, kiek primerktomis akimis. Ji melancholiškos nuotaikos, paskendusi savo mintyse. Apglėbusi abiem rankom Marija laiko Kūdikį Jėzų, kuris stovi ant jos kelių ir žvelgia į žiūrovą. Kompozicijos iškilmingumas, sustiprintas frontalios Jėzaus kūno padėties, nuteikia rimčiai ir pabrėžia simbolinę paveikslo prasmę", - pasakoja parodos kuratorė Dalia Tarandaitė.
Marija su Kūdikiu pavaizduota puikaus peizažo fone. Plati panorama su ant stačių uolų stovinčiomis viduramžiškomis pilimis, ramiu vandens paviršiumi ir kalnų grandine užsibaigiančiais melsvais toliais pasikartoja daugelyje L. Kranacho kūrinių. Kurdamas peizažus įkvėpimo dailininkas sėmėsi iš Dunojaus pakrančių kraštovaizdžio. Jaunystėje keliaudamas palei Dunojų jis gėrėjosi ramia ir plačia šios upės tėkme, stačiomis pakrančių uolomis su ant jų stovinčiomis pilimis ir vienuolynais, spygliuočiais apaugusiais kalnais ir kalvomis, kurių motyvus vėliau panaudojo savo kūriniuose. L. Kranachas yra laikomas Dunojaus tapybos mokyklos, didelį dėmesį skyrusios peizažui, pradininku, taip pat vienu iš peizažo žanro pradininkų Vakarų Europos tapyboje apskritai.
Naujausi komentarai