Prakartėlių stilistika: nuo apgriuvusių šventyklų iki dangoraižių

Kiti dažni simboliai neapolietiškoje prakartėlėje – tiltas, šulinys. Šulinys simbolizuoja perėjimą iš senų metų į naujus, kadangi šv. Kalėdos yra švenčiamos metų pabaigoje. Dažnai ant tilto vaizduojama dvylika personažų su žvakėmis rankose, kurie simbolizuoja dvylika praėjusių metų išeinančių mėnesių.

Dažnas personažas prakartėlėje būdavo miegantis piemuo, tarsi simbolizuojantis žmoniją, kuri yra apsnūdusi gimstant Jėzui. Dievo Sūnus kviečia naujam atsibudimui, naujam gyvenimui. Beveik visi simboliai nurodo į ryšį tarp anapusybės ir šio pasaulio.

Nemažai užuominų ir į pagonišką pasaulį. Pavyzdžiui, grota – dažnai prakartėlė įrengta tarsi grota. Pagoniškame pasaulyje garbinta dievybė Mitra, tikėta, kad ji gimė grotoje, urve, jos gimimas buvo švenčiamas panašiu metų laiku kaip dabar švenčiamos Kalėdos. Tad yra keistų kombinacijų, kurios padėjo gimti tokiam prakartėlės pavidalui, kokį mes šiandien žinome.

– Kada gimė prakartėlių tradicija?

– Kalėdų scena freskose, sarkofagų puošyboje, piešiniuose vaizduota jau seniau. Pačios pirmos prakartėlės, kurias žinome, su įrengta scena, skulptūrėlėmis, kurias galima pernešti, yra trys. Jų sukūrimo laikotarpis panašus kaip Grečio įvykis, kur šv. Pranciškus Asyžietis su bičiuliais, norėdamas išgyventi Kalėdų nakties įvykius, įrengė gyvą prakartėlę. Viena iš pirmųjų trijų minėtų prakartėlių, sukurta 1289 m., yra Romoje, kitos, datuojamos XIII a. viduriu, yra Bolonijoje ir Venecijoje.

O prakartėlės su kiek modernesne scenografija, kurią pažįstame ir mes, reikėjo palaukti dar porą šimtmečių iki XVI a. Ypač populiarėti ji ėmė XVII ir XVIII a., išaugdama į ryškią tradiciją, kai prakartėles ėmė kurti meistrai, menininkai, amatininkai, skulptoriai.

Prie jų plitimo stipriai prisidėjo daugelis to meto vienuolinių ordinų, nes naudojo jas kaip tam tikrą katechizavimo formą. Kaip ir, pavyzdžiui, to meto bažnyčiose freskos buvo vienas iš būdų papasakoti Evangeliją tiems žmonėms, kurie nemokėjo skaityti. Tad ir prakartėlė turėjo panašią paskirtį – padėti suprasti Kristaus gimimą, Kalėdų prasmę – taip buvo galima greitai ir praktiškai skleisti žinią. Visi vienuolių ordinai iš pradžių Europoje, o vėliau ir kituose atrastuose kontinentuose, prakartėles naudojo kaip evangelizacijos įrankį. Taip jos išplito po visą pasaulį.

Mažesnieji broliai pranciškonai skelbia prakartėlių konkursą „Pasitikim kūdikėlį Jėzų su šv. Pranciškumi“ ir kviečia iki gruodžio 15 d. pristatyti konkursines prakartėles į Lietuvos pranciškoniškas parapijas bei vienuolynus.

Prakartėlės laureatės keliaus į Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, kur gruodžio 30 d. bus atidaryta gražiausiųjų konkursinių prakartėlių paroda. Paroda veiks iki sausio 8 d., kuomet specialiai sudaryta komisija paskelbs konkurso nugalėtoją bei kitas nominacijas laimėjusias prakartėles. Pagrindinis konkurso prizas – Neapolyje (Italijoje) pagaminta tradicinė prakartėlė.