Joje R. Kmita pristatė 2019 m. į vokiečių kalbą išverstą romaną „Pietinia kronikas“ (vertė M. Roduneris, išleido Mitteldeutscher Verlag), o M. Roduneris aptarė vokiečių kalba išleistas Lietuvos rašytojų knygas. Su renginio dalyviais prelegentai diskutavo apie lietuvių literatūros recepciją vokiškai kalbančiose šalyse.   

Po konferencijos R. Kmita sakė: „Kažkodėl atmintyje labiausiai yra įstrigę jaukūs, kameriniai literatūros renginiai, kuriuose dalyvauja tikrai suinteresuoti žmonės. Po jų lieka ilgai trunkančios pažintys, o iš tokių pažinčių gimsta ir tikros draugystės, įdomūs literatūriniai darbai, sujungiantys skirtingas šalis. Dienos Anaberge kaip tik tokios ir buvo.“

Renginys vyko ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims svarbioje ir brangioje vietoje – Anabergo pilį Bonoje 1952 m. įsigijo Baltijos šalių krikščionių sąjunga, kurią dar 1947 metais įkūrė nuo sovietų pasitraukęs pastorius latvis Jazeps Urdze, dabar jiems vadovauja didelis Latvijos rašytojų bičiulis Andreas Urdze. Anabergo pilis, buvusi po pasaulį išsibarsčiusių Baltijos šalių, ypač jaunimo, susitikimų vieta dramatiškaisiais 1990-ųjų pervartų metais, iki šiol tebėra svarbi kultūros renginių ir akademinių konferencijų vieta.

Lietuvai ji reikšminga ir dėl Lietuvos bei Vokietijos istoriniams bei kultūrinimas ryšiams skirto čia leidžiamo mokslinio žurnalo „Anabergo analai“ (vok. Annaberger Annalen). Sudarytojų Arthuro Hermanno, Annemarie Lepos ir dr. Christinos Nikolajew nuo 1993 m. kasmetiniame moksliniame leidinyje (kurio turinys prieinamas ir internetu) publikuojami tekstai, skirti menkai arba visiškai netirtoms temoms, pagrindinį dėmesį kreipiant į Mažosios Lietuvos istorinius kontekstus bei personalijas.