- Alma Valantinienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet pasirodo apie 600 naujų lietuviškų knygų vaikams, o paskelbtos 100 reikšmingiausiųjų taptų literatūros kanonu, parodančiu tiek mums, tiek pasauliui, kokių knygų mes turime, LRT klasikai sako vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba.
Tai, kad jaunos mamos skaito knygas vaikams, anot profesoriaus, džiugina, bet reta iš jų atiduos balsą už Valančiaus „Vaikų knygelę“ – tikėtina, kad tai padaryti teks literatūros specialistams.
– Kodėl nuspręsta išrinkti visų laikų knygų, skirtų vaikams, šimtuką?
– Niekas nedrįstų sakyti, kad tai originali idėja, nes tokių sąrašų – geriausių knygų šimtukų (vaikų arba kitų žanrų) – rinkimai vyksta visame pasaulyje. Mano manymu, mums tai taip pat labai aktualu. Po neseniai vykusių diskusijų su naujų mokyklos literatūros programų rengėjais pasigirdo teiginių apie mūsų vaikų literatūros kanoną, geriausias knygas. Programų rengėjai negalėtų pasakyti, kas turi įeiti į tą kanoną, o mes taip pat nesame apie tai diskutavę, nors literatūros kanonas ir 100 reikšmingiausių knygų – skirtingi dalykai.
Šios idėjos aprašyme aš paminiu, kad mums svarbu ir prisistatyti – pasaulyje dažnai esame klausiami, kokia yra mūsų literatūra vaikams, kokios knygos ir pan. Gal šios atrinktos knygos būtų labai geras šaltinis, pateikiantis, kokių knygų mes turime ir tai, kad jas vertina tiek skaitytojai, tiek specialistai. Galiausiai, galima bus šiek tiek atnaujinti ir pakoreguoti leidybos procesus.
Džiaugiuosi, kad naujosios nepriklausomybės laikais gana nemažai knygų vaikams, seniau gulėjusių specialiuosiuose fonduose, prisimintos, pradėtos kartoti ir perleistos. Manau, kad mes jau galime žiūrėti į platesnį kontekstą, ne tik į šiuolaikinę situaciją. Tėvams taip pat nepakenks žinoti, kad tai – reikšmingos, geros knygos. Mūsų apklausoje net yra paties atsakovo apklausa – kokia jo profesija, koks amžius. Iš to bus galima tyrinėti įvairius dalykus. Tai bus įvairiai panaudojamas šaltinis.
– Kodėl pirminiame sąraše yra 500 knygų? Pagal kokius kriterijus jos ten pateko? Ar daug knygų liko už borto?
– Tai kristalizavosi maždaug 30 metų, nuo tada, kai pradėjau dėstyti vaikų literatūrą. Po truputį ryškesnės, svarbesnės knygos įžengė į programą. Visų knygų įrašyti į sąrašą nėra prasmės, nes kiekvienais metais būdavo atsitiktinių, paprastų knygelių. O iškelti rūpėjo reikšmingesnes, kurios pastebėtos, perleistos. Šiuolaikinę, XXI a. literatūrą išrinkti buvo kiek sunkiau, nes jei 1918–1920 m. laikotarpiu buvo išleista 400 knygų, tai dabar kasmet jų pasirodo apie 600. Pasirinkimo laukas labai platus, bet mes žiūrėjome į tai, ką jau esame apdovanoję.
Galiu pasakyti, dėl ko mano ekspertų komisija, kuri kol kas yra pradinė, nerimauja. Mes manome, kad turėtų būti dviejų šimtukų, dviejų reitingų balansas. Sakome, kad vargiai atsiras šiuolaikinė jauna mama, kuri balsuos už Valančiaus „Vaikų knygelę“ kaip reikšmingą knygą, tačiau istorijai tai – labai svarbu.
Bandėme suformuoti kriterijus – meninė, literatūrinė, pedagoginė vertė, nes tai vaikų literatūra. Bet labai svarbu tai, kaip knyga paveikė literatūros procesą, ką ji įvedė nauja, ir tą nustatyti, be abejo, gali specialistai, turintys tinkamos kompetencijos. Galbūt ne kiekviena knyga vėliau tapo populiari, tačiau svarbu, ar ji padarė tam tikrą poveikį. Džiaugiuosi, kad dabar daug jaunų mamų skaito knygas vaikams ir jas komentuoja, aptarinėja. Manau, kad tam tikro vertinimo mes sulauksime, tačiau istorinio proceso vaizdą ekspertai gali kiek pakoreguoti.
– Ar šiuose rinkimuose balsuoja suaugusieji?
– Mes norėtume, kad balsuotų suaugusieji, tačiau jei savo balsą atiduos vienas kitas vaikas ar paauglys, nieko baisaus.
– Iki kada galima balsuoti?
– Balsuoti galima iki gruodžio 1 d. Balsavimas paskelbtas liepą, tad tam skirta gana daug laiko. Puikiai suprantu, kad jei žmogus nori sąžiningai viską atlikti, jam reikia tikrai nemažai laiko pagalvoti apie tas 500 knygų. Jau gavau džiugių laiškų, kuriuose rašoma, kad žmogus prisiminė vaikystėje skaitytas ir patikusias knygas.
Balsavimas, žinoma, yra subjektyvus, bet jei balsų bus daug, tam tikra tiesa atsiskleis. Būtų labai gerai, jei balsuotų įvairių kartų žmonės, taip pat – asmenys išeivijoje, nes jie geriau išmano egzodo literatūrą. Tokias knygas aš taip pat stengiausi įrašyti į sąrašą, bent jau tas, kurios yra perleistos ir pakartotos.
Balsuoti už reikšmingiausias lietuviškas knygas galima čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Motinos dienos proga prezidentas apdovanos apie pusšimtį motinų ir globėjų2
Motinos dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Prezidentūroje įteiks valstybės apdovanojimus už nuopelnus motinystei ir globai. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros ministrai pabrėžė būtinybę stiprinti paveldo apsaugą8
Stokholme viešintis Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys su kolegomis iš Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) pabrėžė būtinybę stiprinti paveldo apsaugą. ...
-
Profesoriaus darbuose – pasaulio gatvės3
Profesorius Jonas Minkevičius tiki, kad išėję iš jo darbų parodos žmonės supras, kad architektūra – ne atvirukas delne, o istoriškai svarbus menas. ...
-
Koncertas filharmonijoje: jausmų apsuptyje1
Jausmų apsuptyje, o kartu – gilaus kūrinių turinio ir itin intelektualaus atlikimo apsuptyje. Taip galima apibūdinti balandžio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusį koncertą tokiu pat pavadinimu „Jausmų apsuptyje“. ...
-
Vienatvėje sunkiau (iš)būti komfortiškam nekomforte
Į kiekvieną naują parodą galima pažiūrėti kaip į baltą lapą, atsiribojant nuo išankstinės nuomonės, vertinimo, į galerijos erdvę įžengti tarsi ir pats būtum baltas lapas. Tai galėtų tapti eksperimentu, kurio rezultatai būtų naudingi...
-
Teisingas atlygis už kūrybą – kaip jį užtikrinti?
„Prie valstybės finansuojamų meno projektų dirbantys menininkai retai sulaukia tinkamo atlygio“, – sako sociologas Tadas Šarūnas. Atlikęs tyrimą ir vizualiojo meno lauko atstovų apklausą, jis siūlo būdą, kaip menininka...
-
Apie drąsios širdies Mariją1
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus ieško Kaune tarpukariu ir pokariu Panemunėje gyvenusios žydų gelbėtojos Marijos Balčiauskienės palikuonių. ...
-
Vilniuje atidaryta dainų šventei skirta instaliacija „Sodai“3
Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, penktadienį atidaryta jubiliejinei dainų šventei skirta instaliacija „Sodai“. ...
-
Palanga taps pučiamųjų sostine
Šiais metais pirmą kartą istorijoje ne tik didžiausiame Lietuvos kurorte – Palangoje, bet ir Baltijos šalyse įvyks Europos pučiamųjų varinių instrumentų orkestrų čempionatas. Į išskirtinį renginį atvyksta apie 1 tūkst....
-
I. Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus L. Juchnevič5
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus Laura Juchnevič. ...