Liučijos partija operoje „Liučija di Lamermur“ vadinama viena sudėtingiausių partijų muzikinėje literatūroje sopranui. Viena iš Kauno scenoje Liučiją įkūnysiančių solisčių Raminta Vaicekauskaitė prisipažįsta šio vaidmens ėmusis be baimės.

– Kuo asmeniškai jums išskirtinė ši partija?

– Liučijos partija – sudėtingiausia iš iki šiol mano dainuotų. Tiek vokalo prasme, tiek kalbant apie personažo charakteristiką. Liučija išprotėja. Reikia išreikšti tą išprotėjimą taip, kad tavimi patikėtų, bet pačiai reikia išlikti sveiko proto. Paprastai kuo sudėtingesnė solisto partija, tuo jis mažiau juda scenoje – daroma viskas, kad tik jis gerai sudainuotų. O pas mus šį kartą atvirkščiai išeina: kostiumai trukdo, judesio daug. G.Šeduikis davė mums režisūrinių uždavinių – jis nori, kad mes judėtume scenoje. Taigi tai bus tikrai vienas sudėtingiausių pastatymų. Mums lieka vieni kitiems palinkėti ištvermės.

– Juozo Statkevičiaus kurti kostiumai trukdo?

– Jie yra labai suveržti, labai sunkūs – su jais labai nepatogu judėti. Tikiuosi, J.Statkevičius nesupyks, bet aš manau, kad šie kostiumai būtų idealūs podiumui, tiktai ne scenai.

– Kodėl ši opera yra sudėtinga?

– Visų pirma, tai yra bel canto opera ir vokalas turi būti nepriekaištingai gražus. Kalbant apie tesitūrą (muzikos kūrinio garsų aukščio santykį su dainininko diapazonu – aut. past.), duetuose yra labai aukštų vietų, ir jos tęsiasi ilgai. Sudėtinga ilgai išlaikyti balsą vienoje tesitūroje. Antra, išprotėjimo scena yra labai sudėtinga tiek vokaline, tiek režisūrine prasme yra labai sudėtinga. Išprotėjimo scenoje viena aukšta kadencija tęsiasi labai ilgai – tikrąja ta žodžio prasme, ten mes turime išbandyti savo balso galimybių ribas.

– Ar nebuvo baugu imtis šio vaidmens, žinant visas šias subtilybes?

– Visiškai nebijojau. Tiesa, anksčiau neįsivaizdavau, kad galėčiau dainuoti šią partiją,  – padrąsino profesorius Vladimiras Prudnikovas. Vaidmuo – be galo įdomus, traukia jį atlikti, bet kartu jis yra ir labai sudėtingas. O kai kas nors pavyksta (tai matai iš kolegų, choristų reakcijų), matai, kaip išprotėjimo scenoje tavęs natūraliai ima bijoti – apima nepaprastas džiaugsmas. Tikiuosi, vaidmuo pavyks, nes labai labai to noriu ir siekiu.