Birželio 6, 11 ir 13 d. festivalio lankytojų lauks keturiolika nemokamų įvairaus pobūdžio kultūrinių renginių ir veiklų, kviečiančių atrasti ir pažinti paveldo objektus, susijusius su Sapiegų gimine. Vienas tokių – Sapiegų rūmai Žemojoje Panemunėje – ilgai neatrasti, neatpažinti, nesulaukę reikiamo dėmesio, bet po pastarųjų metų tyrinėjimų po truputį atbundantys naujam gyvenimui.
Kalbiname festivalio partnerius, Sapiegų rezidencijos Žemojoje Panemunėje šeimininkus Rasą ir Vytautą Jakelius.
– Šiemet bundančiame Sapiegų dvare, Žemojoje Panemunėje, vyks pirmą kartą organizuojamo „Sapieginių“ festivalio atidarymas. Vieta pasirinkta neatsitiktinai, nes ji susijusi su Sapiegų gimine. Ką mums pasakoja dvaro istorija? Kuo ji ypatinga?
– Žemosios Panemunės dvaras – stulbinanti pastarųjų metų paveldo atradimų istorija. Tai pamiršti XVII a. Sapiegų rūmų griuvėsiai, išlikusiose mūro sienose slepiantys didingą, beveik 400 metų istoriją. Itališkos vilos tipo rūmai, pastatyti apie 1650 m., priklausė kunigaikščių Sapiegų, Čartoriskių, grafų Tiškevičių giminėms, kurios giminiavosi su iškiliomis to meto Europos aristokratų šeimomis. Tarpukariu Žemosios Panemunės dvaras priklausė Valentino Gustainio šeimai, čia mėgdavo rinktis ir svečiuotis intelektualai ir inteligentija.
Dvaras šiandien skleidžia žinią, kad paveldas – tai mūsų visų istorinė atmintis ir dalis šiandienės tapatybės, kurią reikia gebėti atpažinti, pripažinti, įvertinti, rūpintis, kad galėtume išsaugoti ateities kartoms.
Dvaras ilgus metus buvo neatrastas ir todėl pamažu nyko, tačiau šis pavasaris jau šeštasis, kai dvaras vėl atgyja, atveria savo erdves lankytojams, norintiems susipažinti su jo istorija, dalyvauti įvairiuose renginiuose ar tiesiog sulėtėti, pabėgti nuo miesto skubos.
– Šiuo metu vyksta intensyvūs dvaro tyrinėjimai, po truputį ryškėja dvaro istorija įvairiais jo gyvavimo tarpsniais. Sakykite, kas, kokie faktai stebina Jus pačius, ką atranda dvaro lankytojai?
– Kai įsigijome dvarą, pagal tuo metu pateiktą informaciją, dvaro griuvėsiai buvo įvardyti kaip XIX a.–XX a. pr. statiniai. Taip iš dalies nutiko todėl, kad dvaras buvo labai mažai tyrinėtas. Prasidėjus istoriniams tyrimams šis datavimas nusikėlė šimtmečius atgal, žinias papildė architektūrinių, archeologinių ir kitų tyrimų duomenys. Paaiškėjo, kad įsigijome XVII a. statytą rezidencinį, itališkos vilos tipo dvarą su įspūdinga istorija. Ne mažiau intriguoja ir legenda, kad XVII a. dvaras buvo pastatytas ne tuščioje, o buvusios kryžiuočių pilies vietoje. Kruopščių tyrimų dėka susipažinus su Žemosios Panemunės dvaro istorija, didžiausią nuostabą iki šiol kelia tai, kad tokio ryškumo ir svarbos paveldas ilgus metus išliko nepažintas ir neatrastas.
Už įkvėpimą nenuilstamai ieškoti dvaro istorijos esame ypač dėkingi „Lietuvos dvarų vasaros mokyklos“ iniciatoriams, organizatoriams ir šio projekto vadovams: architektūros istorikui dr. Mariui Daraškevičiui ir menotyrininkei dr. Aistei Bimbirytei. Šie žmonės – bundančio Žemosios Panemunės dvaro istorijos atgimimo krikštatėviai.
Apie XVII a. dvaro gyvenimą vis dar žinome gana nedaug (išlikę mažai archyvinės medžiagos), tačiau džiaugiamės atrasta knyga, kurią lenkų istorikas parašė pagal 1790–1830 m. dvare gyvenusio dvariškio, patarnautojo prisiminimų dienoraštį. Tuomet dvaras jau buvo grafų Tiškevičių nuosavybė. Knygoje aprašomi politiniai, kariniai to meto įvykiai, turtingas ir prašmatnus dvaro gyvenimas, taip pat barbariškas sunaikinimas užpuolus rusų kariuomenei.
Taip pat labai įdomi ir tarpukario istorija. Šis dvaro laikotarpis neatsiejamas nuo publicisto, rašytojo, filosofo Valentino Gustainio šeimos ir giminaitės Magdalenos Avietėnaitės, įtakingiausios tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo dalyvės moters, dirbusios Lietuvos informacinėje diplomatinėje tarnyboje, ėjusios ELTA Lietuvos telegramų agentūros vadovės pareigas, kūrusios nepriklausomos Lietuvos įvaizdį užsienyje, padėjusios išsaugoti JAV įšaldytą Lietuvos valstybės sukauptą turtą – aukso atsargas, istorijos.
– Jūsų dėka dvaras įgavo naują kvėpavimą, jame vyksta įvairūs renginiai, žmonės atvyksta tiesiog pailsėti, vyksta pažintinės ekskursijos. Birželio 6 d. „Sapieginių“ festivalio lankytojai taip pat turės galimybę dalyvauti pažintinėje ekskursijoje. Gal galite pasidalyti su skaitytojais, kuo vilioja, traukia ši išskirtinė vieta?
– Žemosios Panemunės dvaras, vienas iš vos kelių išlikusių XVII a. dvarų Lietuvoje, pasakoja ne vienos šeimos, o visos mūsų valstybės raidos istoriją nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos iki šiandieninės modernios, laisvos Lietuvos. Dvaras įsikūręs tarp dviejų piliakalnių ant aukšto Nemuno šlaito, lankytojus stebina vaizdingu kraštovaizdžiu, didingą praeitį menančiais pastatų fragmentais. Dvaro teritoriją puošia didžiulis, šimtametis obelų sodas. Kiekvieną pavasarį jame pražysta 650 senųjų obelų, kurios čia buvo pasodintos tarpukariu, o galbūt net XX a. pradžioje, dvarą valdant paskutiniesiems dvarininkams Zanams. Senojo sodo derliumi mielai dalijamės su tais, kam dvaro ūkio gėrybių įsigyjimas reiškia truputį daugiau, nei tik asmeninio vartojimo poreikio patenkinimą. Siekiame skatinti istorijos ir paveldo pažinimą, nes tai padeda geriau suvokti savo tapatybę, skatina saugoti kultūrinį palikimą. Šiuo metu puoselėjame mecenatystės idėją, kuriame mecenato klubą, kviečiame bendraminčius įsitraukti į šią veiklą.
Lauksime visų, norinčių gyvai patirti šimtamečio dvaro istoriją, birželio 6 d. mūsų gamtos, istorijos ir kultūros oazėje Žemojoje Panemunėje, Šakių rajone.
Naujausi komentarai