Ketvirtadienį Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos renginių salėje Fryderyko Chopino muziką skambins pianistė Šviesė Čepliauskaitė.

Lenkijos savasties dalis

Pernai visame pasaulyje buvo minimos Lenkijos kompozitoriaus ir pianisto F.Chopino 200-osios gimimo metinės. Ta proga Varšuvoje net atidarytas F.Chopino muziejus, laikomas vienu moderniausių pasaulyje.

Klaipėdoje laukiamas Š.Čepliauskaitės koncertas, kurį organizuoja Lenkijos institutas Vilniuje, irgi beveik sutampa su F.Chopino gimtadieniu. Įdomu, kad F.Chopino krikšto liudijime nurodoma, kad jis gimęs 1810 m. vasario 22-ąją, tačiau kompozitorius ir jo šeima gimtadienį visada švęsdavo kovo 1-ąją.

Muzikas išvyko iš Lenkijos 1830-aisiais, prieš prasidedant 1831 m. sukilimui prieš Rusijos valdžią. Jis pirmiausia persikėlė į Vieną, o vėliau gyveno Paryžiuje, kuriame mirė 1849 m.

F.Chopino muzika – neatsiejama Lenkijos savasties dalis. Carinė Rusija jo muziką laikė kurstančia maištingas nuotaikas, nacistinė Vokietija ją atvirai draudė, o lenkai jo kūrinius iki šiol tebelaiko savo šalies ilgos kovos dėl nepriklausomybės simboliu.

Pats skambino virtuoziškai

F.Chopinas – pasaulinio lygio genijus, parašęs daugiau nei 200 kūrinių. Daugiausia tai fortepijoninė muzika: miniatiūros-mazurkos, polonezai, preliudai, noktiurnai, valsai, etiudai bei ekspromtai. Lenkų liaudies šokiai mazurka ir polonezas tapo koncertinėmis pjesėmis. Į koncertinę estradą F.Chopinas iškėlė ir valsą. Preliudai, ekspromtai, fantazijos tapo laisvais, įvairias nuotaikas atskleidžiančiais savarankiškais kūriniais. Iki to meto rašomus pedagoginius etiudus F.Chopinas praturtino giliu vidiniu turiniu, ėmė kurti pirmuosius koncertinius etiudus. Jo kūrybos stilius pasižymi dainingumu, improvizacija, ritmo įvairove. Homofoninės faktūros kūriniuose gausu polifonijos elementų, kairės rankos partijose – „banguojančių“ akompanimentų.

Šis kompozitorius pagarsėjo kaip savito stiliaus pianistas, skambinęs virtuoziškai, spalvingai, laisvai. Jis koncertavo ne tik Paryžiuje, bet ir Vokietijoje, Anglijoje bei kitur. Kelionės labai nualino kompozitoriaus sveikatą, įsisenėjo plaučių tuberkuliozė. Daugelyje paskutiniųjų metų kūrinių ėmė reikštis tragiškos, liūdnos nuotaikos.

Pianistei tai artima

F.Chopino kūrinius atliksianti pianistė Š.Čepliauskaitė, baigusi meno studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, stažavosi Lenkijoje, F.Chopino muzikos akademijoje Varšuvoje. Ji sėkmingai pasirodė ne viename tarptautiniame pianistų konkurse, dalyvavo festivaliuose, skambino su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru bei Tomsko kameriniu orkestru (Lenkija), koncertavo ne tik daugelyje Lietuvos miestų, bet ir Europoje, Japonijoje, kur Lietuvos ambasados kvietimu surengė šešis solinius pasirodymus.

Š.Čepliauskaitė yra koncertavusi visose didžiosiose Lietuvos koncertų salėse, nuolat kviečiama groti reprezentaciniuose renginiuose diplomatiniam korpusui Lietuvoje bei užsienyje. 2006 m. rugsėjį Vilniuje minint diplomatinių santykių atnaujinimo 15-ąsias metines, Š.Čepliauskaitė muzikavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentams, 2009 m. buvo pakviesta į F.Chopino gimimo metinių minėjimo Lietuvoje garbės komitetą. Ši pianistė ne kartą koncertavo Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Estijoje ir kitur.

Didžiausią Š.Čepliauskaitės solinio repertuaro dalį sudaro kompozitorių romantikų kūriniai. Ypač pianistei artima F.Chopino kūryba. Ji pirmoji Lietuvoje įrašė visus jo valsus, parengė unikalias koncertines programas, atskleidžiančias F.Chopino ir Lietuvos kūrėjų kūrybines sąsajas. Š.Čepliauskaitės prašymu kūrinius, inspiruotus F.Chopino muzikos, sukūrė Jonas Tamulionis ir Dalia Raudonikytė-With.

Koncertas atšauktas susirgus atlikėjai!