Seimo Kultūros komitetas bendru sutarimu pritarė, kad Kultūros ministerijos siūlomi Vyriausybės nutarimo pakeitimai būtų peržiūrėti.
Šiuo metu Lietuvos nacionalinę UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) komisiją sudaro 23 asmenys, kurių didžiąją dalį deleguoja šalies ministerijos. 8 nepriklausomus ekspertus bei nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovus skiria Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas. Būtent šių atstovų skyrimo tvarką numatoma keisti.
Seimo Kultūros komiteto posėdyje dalyvavusi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė siūlymams nepritarė. Jos nuomone, tai galėtų sudaryti sąlygas komisijos politizavimui.
„Mes tai matome kaip tam tikrą politizavimo kryptį galbūt. Nes kai ekspertai yra pasiūlomi ministerijų, kelia klausimą, ar jie gali būti visiškai nepriklausomi“, – kalbėjo ji.
Klausimų dėl politizavimo kilo ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojui konservatoriui Vytautui Juozapaičiui.
„Natūraliai kyla klausimų, (...) ar tame UNESCO komisijos pakeitime nėra kokių nors dalykų, kurie galėtų būti traktuojami kaip politiniai. Ir tai yra natūrali reakcija, nes, žinote, kai yra nesugedęs daiktas, o jį ateina kažkas, neturintis jokios kompetencijos, ir pradeda taisyti, tai tada klausimas – kas čia vyksta?“, – sakė jis.
V. Aleknavičienė patikino, kad planų politizuoti Lietuvos nacionalinę UNESCO komisiją nėra. Ji žadėjo, kad skirs laiko diskusijoms dėl siūlomų pakeitimų.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra galutinis sprendimas. Jis nėra priimtas. Labai gerai, kad kyla aktyvios diskusijos. Tikrai norėčiau pabrėžti, kad peržiūrėdami dokumentus mes tikrai niekuomet neturime tikslo kalbėti apie politizavimą ar kažką neigiamo sukelti“, – Seimo Kultūros komiteto posėdžio metu kalbėjo kultūros ministrė.
„Suprantu jūsų rūpestį, pateiktą nuomonę. Noriu patikinti, kad jokio politinio kišimosi, dėl kurio jūs baiminatės, nėra“, – pridūrė ji.
Be to, dėl siūlomų pakeitimų V. Aleknavičienė sakė žadanti kalbėtis su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovais.
„Kaip ir minėjau, mes esame atviri diskusijoms, mūsų darbotvarkėje yra numatytas ir susitikimas su komisijos atstovais, ir būtent su sekretoriatu, ir su Užsienio reikalų ministerijos sekretoriatą kuruojančiais nariais. Tai tiesiog diskusijų klausimas. Niekur neskubame ir, manau, kad visi kartu išdiskutuosime ir geriausią rezultatą pasieksime“, – patikino V. Aleknavičienė.
Visgi A. Jasinavičiūtė-Trakimienė akcentavo, kad kvietimo kalbėtis Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija iš ministerijos nesulaukė.
„Mes, kaip komisija, nesulaukėme nei kvietimo pasikalbėti, nei žinutės susitikimui. Tai man kelia asmeniškai abejonių, ar mes dar turėsime dialogą. Ir iš to pateikto Kultūros ministerijos pasiūlymo sekretoriatas yra absoliučiai eliminuojamas – nėra jokio punkto, pažyminčio, kad sekretoriatas dalyvautų diskusijose“ – pažymėjo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos vadovė.
Kultūros ministerija tokį komisijos sudarymo būdą vadina natūraliu
Anksčiau Kultūros ministerija Eltai teigė, esą sprendimas ministerijoms deleguoti visus komisijos narius – natūralus, mat abi organizacijos – ir UNESCO komisija, ir sekretoriatas – Vyriausybei atskaitingos įstaigos.
„Atsižvelgiant į tai, kad UNESCO nuostatos yra inkorporuotos į specialiųjų paveldo apsaugos įstatymų nuostatas, natūralu, kad Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudėtį turėtų apspręsti būtent Vyriausybę sudarančios ministerijos. Nei Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, nei komisijos sekretoriatas nėra nevyriausybinė organizacija, o Vyriausybei atskaitingos įstaigos. Todėl šiuo atveju kyla klausimas ne dėl nuostatų politizavimo, o sistemingo požiūrio į ministerijų prievolę joms atlikti Vyriausybės įstatyme numatytas funkcijas“, – atsakyme Eltai nurodė Kultūros ministerijos atstovai.
Be to, jie pabrėžė, kad analogiška praktika yra taikoma ir kaimyninėse šalyse.
„Analogiškas sudarymo principas yra numatytas Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos įstatyme, panašus rinkimo principas taikomas Vokietijos ir Suomijos nacionalinėms UNESCO komisijoms. Sunku būtų rasti pavyzdį, kuomet pagelbėti organizacijai turinti įstaiga pati turėtų diskreciją išsirinkti pageidaujamus asmenis su kuo turėtų atlikti Vyriausybei deleguotas funkcijas“, – akcentavo Kultūros ministerijos atstovai.
„Norima girdėti mažiau kritikos“
Vis dėlto, Kultūros ministerijos siūlymus praėjusią savaitę sukritikavo viena iš Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nepriklausomų eksperčių, Vilniaus švietimo pažangos centro „Edu Vilnius“ direktorė U. Kaunaitė. Jos teigimu, dėl komisijos sudėties politizavimo kyla grėsmė jos sprendimų nepriklausomumui.
„Nacionalinių UNESCO komisijų chartijoje nurodoma, kad paprastai komisijos turėtų būti sudarytos tiek iš ministerijų ir įstaigų, susijusių su švietimo, mokslo, kultūros ir medijų temomis, tiek ir nepriklausomų atstovų. Toks siūlymas – kai visus narius deleguotų ministerijos – iš esmės panaikina, prieštarauja nepriklausomumo sąvokai ir sudaro prielaidas priklausomumui“, – atsakyme Eltai situaciją komentavo ji.
„Sudaromos stipresnės prielaidos į UNESCO komisiją nedeleguoti „nepatogių“ asmenų, sakykime, specialistų, kurie garsiai kritikuoja valstybės priimamus sprendimus kultūros paveldo ar kitose srityse“, – pabrėžė ekspertė.
Taip pat U. Kaunaitė akcentavo, kad UNESCO komisija – ekspertinė institucija, kurios stiprybė priklauso nuo galimybės išsakyti savo nuomonę bei kvestionuoti priimamus sprendimus.
„Savaime peršasi išvada, kad tiesiog norima girdėti mažiau kritikos. Pateiksiu teorinį pavyzdį. Turime į Pasaulinį paveldo sąrašą įtrauktas vertybes, tokias kaip Kuršių nerija, kurias kaip išskirtinę vertybę saugo tarptautiniai susitarimai. Jei, sakykime, būtų siekiama priimti sprendimus, kurie prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams saugoti šią teritoriją, UNESCO komisija turėtų apie tai pasisakyti. Žinoma, tik jei turi galimybę nepriklausomai veikti“, – kalbėjo nepriklausoma UNESCO komisijos ekspertė.
Kritiškai apie Kultūros ministerijos planus praėjusią savaitę pasisakė ir buvęs kultūros ministras, parlamentaras Simonas Kairys.
193 šalis vienijanti organizacija
UNESCO yra tarptautinė organizacija, vienijanti 193 šalis nares bei skatinanti įvairių tautų, rasių, kalbų ir religijų atstovų bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros, informacijos ir komunikacijos srityse.
1992 m. spalio 20 d. pirmą kartą patvirtinti Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įstatai ir sudėtis.
Naujausi komentarai