Pereiti į pagrindinį turinį

„Senamiesčio žiogas“: vasaros pabaigos vakaras, dvelkiantis dainuojamąja poezija

2010-08-19 15:49
„Senamiesčio žiogas“: vasaros pabaigos vakaras, dvelkiantis dainuojamąja poezija
„Senamiesčio žiogas“: vasaros pabaigos vakaras, dvelkiantis dainuojamąja poezija / Irmanto Gelūno nuotr.

Rugpjūčio 26 d. 19 val. iš atostogų jau grįžusius miestiečius dainuojamosios poezijos festivalis „Senamiesčio žiogas“ kviečia į priešpaskutinį šių metų koncertą po atviru dangumi.

Jau ketvirtus metus vykstančiame festivalyje, renginiai tampa panašūs į gerų draugų, kuriuos suburia mylimų atlikėjų muzika, susitikimą jaukiose ir intymiose Senamiesčio erdvėse. Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje šį kartą savo kūryba dalinsis Vytautas V. Landsbergis, Liūdni Slibinai, Raimonda & Kreivas bei Akustinis Fotelis.

Nors kiekvieno bardo susitikimas su žiūrovais nėra tik muzikos atlikimas, Vytauto V. Landsbergio pasirodymo scenoje niekaip nebūtų galima pavadinti tiesiog koncertu. Savo daugiasluoksniais – meditaciniais, filosofiniais ir tuo pačiu ironiškais, šypseną keliančiais kūriniais, jis, rodos, įsiskverbia tiesiai į klausytojo sielą. Trijuose skirtinguose Vytauto dainų albumuose („Kaimiečių mantros“, „Žiauriai gražūs romansai“ bei „Sapnas“) atsiskleidžia psichoterapinė liaudies dainų pusė, žavus tarpukario romansų sentimentalumas ir šiuolaikiniame kontekste išryškėjantys juodojo humoro ir absurdo elementai, bei poetinės ir psichologinės dainuojamosios poezijos savybės. Tačiau bendravimas ir dvasiniai mainai vien dainų klausymu ir dainavimu kartu nesibaigia – Vytautas V. Landsbergis pasakoja istorijas ir savo sukurtas pasakas, domisi, ką vienu ar kitu klausimu mano žiūrovai, dalinasi savo kūryba, kuri yra tokia atvira, jog ją vienodai jausti sugeba ir vaikas, ir suaugęs. Kaip teigia pats kūrėjas, istorijos gimsta stebint egzistuojančias vaikų charakterių problemas, baimes, kompleksus, jų troškimus ir mėginant šiuos klausimus gvildenti žvėrelių pasakėlėse, retsykiais pridedant truputėlį arkliško humoro, absurdo poetikos, autoironijos, nes žmogui sveika pasijuokti ir iš savęs paties bei savo rimtumo. O juk būtent to kartais labai trūksta ir šiuolaikiniams suaugusiems – be visažinio užaugusio žmogaus pozos pažvelgti į savo baimes bei svajones.

„Senamiesčio žiogo“ klausytojų ilgai laukti „Liūdni Slibinai“ – trys jauni aktoriai, keliantys klausimą kaip nuliūdinti lietuvį ir teigiantys, jog bandant į jį atsakyti dažnai peržengia dainuojamosios poezijos stiliaus ribas, nukulniuodami iki radikalaus „pirim piririm“ žanro. Net ir laimėjus Sauliaus Mykolaičio vardo premiją, pristatydami save, žodį „grupė“ jie rašo su kabutėmis, kadangi nei vienas „grupės“ narys nepažįsta natų... tačiau paskyrę šią vasarą jų mokymuisi netrukus žada kabutes pamesti. Rugpjūtį „Liūdni Slibinai“ laiko geriausiu metu rauti džiugesio piktžolę iš tėvynainio sielos ir ketina pristatyti naujus kūrinius. Kadangi „grupė“ „Liūdni Slibinai“ remiasi aksioma, jog lietuviams reikia visko, bet jie patys nežino, ko konkrečiai, žiūrovui yra padedama kviečiant jį į edukacinę programą, kaip grįžti liūdesiop. Programoje žiūrovai taip pat supažindinami su „grupės“ teigimu jiems rašančių žymių poetų Henriko Radausko, Šarūno Banevičiaus, Sigito Parulskio, Kęstučio Plankaus, Juozo Erlicko eilėmis. Liūdnoji grupės sudėtis - Vaidas Kublinskas (gitara ir balsas), Aistė Lasytė (klavišai ir balsas) bei Dominykas Vaitiekūnas (balsas ir barškalai). Koncerte šie trys veikėjai pasitelks pagalbon porą profesionalių muzikantų – Joną Lengviną (būgnai) ir Aušrą Murauskaitę (bosinė gitara).

Kreivas & Raimonda, „Senamiesčio žiogo“ scenoje pasirodantys jau nebe pirmą kartą, per savo gyvavimo trejus metus spėjo surengti krūvą koncertų, prirašyti kalną dainų ir sudalyvauti festivaliuose „Be2gether“, „Tai aš“, „Purpurinis vakaras“, „Nakties akustinis desantas“, "Balticprogfest" ir kt. Jonas Krivickas ir Raimonda Pečkytė, gan ilgą laiką koncertavę atskirai ir susibėgę vos vienam projektui, labai greit įsisuko į vienas kito kūrybą. Taip gimė jų duetas,  grojantis tik savo kūrybos dainas ir savo akustinėse kompozicijose suderinantis įvairiausias muzikines kryptis, dainuojamosios poezijos kūriniuose įpindami folkloro, džiazo ir netgi roko elementus.

„Akustinis fotelis“ - jaunimo instrumentalinis, vokalinis dainuojamosios poezijos ansamblis, jau spėjęs sudalyvauti įvairiuose festivaliuose ir jaunųjų dainuojamosios poezijos atlikėjų konkursuose. Patys atlikėjai teigia, jog jų muzika kartais yra nepakeliamai svajinga, ironiška, kartais šviesiai romantiška, dvelkianti "barkšt, barkšt" ir "daužt, daužt" ritmais, kartais santūri ir nejudri ir tiesiog paskendusi birbynės rago natose... Šį, gal ir ne patį minkščiausią fotelį sudaro : Žilvinas Vingelis, Jūratė Zabitytė, Meda Mačytė, Eivinas Mineikis.

Renginyje bus pristatyta Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto studentų Viktorijos Ruskonytės, Luko Šiupšinsko, Artūro Žilinsko, Gedimino Pašvensko, Lauros Šėrytės, Augusto Kluodos ir Donato Beniulio skulptūros darbų paroda. Skirtingų, ryškių, talentingų, smagių bei intriguojančių atlikėjų ir grupių koncertas žada išties įspūdingą ir neužmirštamą vasaros pabaigos vakarą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų