Vilniaus universiteto Smuglevičiaus salėje atidaryta muzikos paroda: XIV–XVIII-ojo amžiaus giesmynų fragmentai, Čiurlionio gaidų rankraščiai.

Daugelis retų eksponatų rodomi pirmą kartą.

Europos akademinio paveldo dienai Vilniaus universitetas iš savo saugyklų iškėlė seniausius muzikos leidinius, ant pergamento užrašytus giesmių fragmentus. Fondus tyrinėję mokslininkai tik neseniai nustatė kai kurių iš jų amžių.

 „Iš pradžių manė, kad tai yra XVI amžiaus giesmynų fragmentai, bet dabar jau nustatyta – manoma, kad tai XIV amžiaus rankraštiniai ant pergamento rašyti giesmyno fragmentai“, – sako parodos rengėja Aušra Rinkūnaitė.

Pasak muzikologų, grigališkuosius choralus Lietuvoje išpopuliarino pranciškonai. Ant pergamento, papuošto aukso inicialais ir iliustracijomis, giesmės užrašytos tuometėmis muzikos natomis – neumomis. Vietoje penklinių – keturios linijos, natos – kvadratėliai.

Pasak muzikologo Jono Vilimo, šiuolaikinėmis natomis muzika pradėta rašyti XVII-ajame amžiuje. Vilniaus universiteto Smuglevičiaus salėje galima pamatyti visą muzikos gaidų raidos istoriją. Nuo rankraščių, kadaise atvežtų iš Italijos, Mažvydo „Katekizmo“, su jame išspausdintomis giesmių natomis, iki XVI-ojo amžiaus muzikos vadovėlių, iš kurių Vilniaus jėzuitų kolegijos studentai mokėsi muzikos.

Pirmas lietuviškas muzikos vadovėlis pasirodė XVII-ajame amžiuje ir buvo labai populiarus beveik du šimtmečius, jo autorius – Vilniaus universiteto profesorius Žygimantas Liauksminas.

„Įdomiausi turbūt, jeigu kalbėtume apie kultūros paveldo atskleidimą pasauliui ir visuomenei, tai yra mūsų senieji dokumentai, saugomi retų spaudinių skyriuje ir rankraščių skyriuje. Senieji mūsų fondai sudaro apie pusę milijono vienetų“, – pasakoja Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

Parodoje galima išvysti ir prieš penkerius metus Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose rastus Mikalojus Konstantino Čiurlionio rankraščius.