„Kanta Company“ trupės įkūrėjai Kęstas Matusevičius (Lietuva), Aino Mäkipää (Suomija) ir Lyla Goldman (JAV) kartu studijavo „SaSak“ (Lahtis, Suomija) cirko mokykloje. Po mokyklos baigimo kūrėjai nusprendė toliau dirbti ir kurti drauge. Praėjusiais metais atvykę į Lietuvą Menų spaustuvės organizuojamoje tarptautinių rezidencijų programoje menininkai pradėjo vystyti savo naują darbą „Clothes and Us“, kurio premjera „Cirkuliacijos“ programoje birželio 6 d. Kaišiadoryse, birželio 12 d. Kaune ir birželio 13 d. Raseiniuose.

Ruošiantis premjerai, apie tai, ką drabužiai ir naujas darbas reiškia jiems patiems, pasakoja „Kanta Company“ trupės nariai Kęstas, Aino ir Lyla.

– Jūsų spektaklis „Clothes and Us“ skirtas visai šeimai ir jo pagrindinė tema – drabužiai, kurie yra privačiausia žmogaus erdvė. Kokie pagrindiniai pasirodymo akcentai?

Kęstas: Siekiame atkreipti dėmesį į drabužius, istorijas, kurias jie neša ir jų reikšmę. Kalbame apie tvarios mados judėjimą, drabužių perdavimą iš kartos į kartą, o ne tik naujų drabužių pirkimą. Spektaklyje mes drabužiams suteikiame naują prasmę naudodami juos kaip pagrindinį cirko pasirodymo objektą. Visi spektaklyje naudojami drabužiai yra iš antrų rankų, taip mes šiems drabužiams suteikiam antrą šansą, tik šį kartą ant scenos.

– Kodėl šios premjeros epicentru pasirinkote drabužius? Kodėl jums yra svarbi drabužių reikšmė ir jų santykis su žmonėmis? 

Aino: Mums visiems reikia drabužių ir mes visi juos dėvime. Mes jų turime per daug ir nežinome kur juos dėti. Pakeičiame savo stilių, bet senus drabužius paliekame dulkėti spintose. Labiausiai pajautėme drabužių perteklių, kai po studijų Suomijoj keliavome į Lietuvą. Kadangi keliavome automobiliu į kurį turėjome sutalpinti trijų žmonių gyvenimus, teko palikti daug drabužių. Tuomet kilo klausimas, kuris rūbas vertingesnis ir kodėl. Dažniausiai drabužis, kuris buvo gautas iš tau rūpimo žmogaus (šeimos, draugų), tikrai keliaus su tavimi.

– Kaip kilo „Clothes and Us“ idėja? 

Lyla: Ankstyvajame spektaklio kūrimo etape mes tyrinėjome vienas kito cirko disciplinas ir pradėjome suprasti, kokią didelę dalį drabužiai užima visose mūsų cirko disciplinose. Atlikti kiniško stulpo triukus be pakankamai dengiančių kūną drabužių būtų sunku ir skausminga, nes guma padengtas stulpas gali stipriai nudeginti odą. Šioje situacijoje drabužiai saugo ir jie privalo dirbti kartu su šia disciplina. Oro šilkai patys yra audinys iš kurio gaminami drabužiai, ir akcentuodami tai atradome daug skirtingų personažų, kurie įgauna skirtingus pavidalus naudojant šilkus. Trečioji disciplina naudojama spektaklyje – objektų manipuliacija. Cirko kūrėjas Kęstas jau kurį laiką užsiima būtent drabužių manipuliacija. Drabužiai praėjusią vasarą, kai turėjome iš Suomijos persikelti į Lietuvą su mažu automobiliu – vienus drabužius persivežti, kitus palikti – įgavo didesnį vaidmenį mūsų gyvenime, nei mes suvokėme, taip jie natūraliai tapo pagrindiniais spektaklio veikėjais.

– Kokius klausimus būtų naudinga tėvams su savo vaikais panarplioti po šio spektaklio ir kodėl tai yra svarbu?

Kęstas: Turbūt svarbiausi klausimai būtų apie tvarumą. Galbūt mums nereikia pilnos spintos drabužių, galbūt yra kažkas ką galėtume padovanoti labdarai. Taip pat spektaklyje, kurdami įvairius personažus su įprastais drabužiais, norime paskatinti vaikų vaizduotę, taip sužadinant smalsumą ir susidomėjimą drabužiais iš naujo.

Norėtume paprašyti tų, kurie atvyks pažiūrėti mūsų spektaklio, patikrinti savo spintas ir gal atrasite kokių drabužių su kuriais nežinote ką daryti, mes juos mielai priimsime į savo spektaklį! Taip šie drabužiai gaus progą sudalyvauti mūsų pasirodyme, o vėliau keliaus į labdarą, kur tikimės suras naujus šeimininkus.

Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ birželio 6-13 dienomis Kaune, Kaišiadoryse, Smalininkuose ir Raseiniuose.