Požiūris, kad mokslas ir menas – dvi skirtingos sritys, paseno. "Juk tiek mokslui, tiek menui reikalingos kūrybinės pastangos", – pasikeitimo priežastį aiškina škotų poetas ir akademikas Jimas Stewartas.

Vieno iš kūrybinio rašymo studijų programų koordinatorių Dandžio universitete (Jungtinė Karalystė) teigimu, kūrybinis rašymas treniruoja vaizduotę. Lankydamasis Lietuvoje, Kauno technologijos universitete (KTU) jis surengė kūrybinio rašymo dirbtuves. Pastebėjęs, kad Lietuvos studentai mžai kuo skiriasi nuo užsienio šalių jaunuolių, J.Stewartas pasidžiaugė, kad jo dėstomas dalykas sudomino ir vaikinus. "Paprastai kūrybinis rašymas pritraukia daugiau moterų. Tiesa, nežinau kodėl."

– Argi nėra taip, kad rašytojų vyrų daugiau nei moterų?

– Istoriškai tai labai ilgai buvo tiesa. Situacija pradėjo keistis dar XX a. pradžioje ir pokyčiai paspartėjo su antrąja feminizmo banga. Dabar turime šimtus puikių anglakalbių moterų rašytojų. Nežinau, kokia situacija Lietuvoje.

– Viena iš populiariausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų yra Kristina Sabaliauskaitė, galbūt tai rodo besikeičiančias tendencijas. Ką manote apie patį universitetą?

– KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, kuriame dėsčiau, labai modernus ir erdvus. Kadangi jis į naujas patalpas perkeltas neseniai, trūksta paveikslų ant sienų, gėlių ir panašių interjero elementų. Dabar toks jausmas, kad koridoriai per daug aidūs. Apskritai pastebėjau, kad viskas Lietuvoje erdvu – gatvės, aikštės, patalpos, prekybos centrai. Turite visiškai kitokį požiūrį į erdvę nei britai.

– Minėjote, kad tai – jūsų pirmoji kelionė į Europą. Kokie įspūdžiai?

– Nemanau, kad Lietuva yra tipinė Europos šalis jau vien dėl to, kad jūsų kalba nepanaši į jokią kitą. Niekada nebuvau įkėlęs kojos į kontinentą (mes, britai, esame linkę laikyti savo salą atskira nuo Europos) ir tai yra pirmas kartas, kai viešiu šalyje, kurioje anglų kalba nėra valstybinė. Man tai – didelis iššūkis.

– Iššūkis dėl to, kad žmonės kalba svetima kalba? Ar teko pakliūti į situacijas, kai nesusikalbėjote?

– Planuoju Vilniuje žiūrėti Eimunto Nekrošiaus spektaklį pagal Fiodoro Dostojevskio romaną "Idiotas". Keturios su puse valandos lietuvių kalba – tikiuosi į ją visiškai pasinerti. Kol kas girdėjau tik žmonių pokalbių nuotrupas gatvėje, kurios, žinoma, man nieko nesako.

Esu nustebęs, kiek daug lietuvių kalba angliškai. Pavyzdžiui, ieškojau atvirukų. Spaudos kioske paėmiau keletą jų ir, priėjęs prie kasos, išgirdau angliškai: "Ar norėsite pašto ženklų?" Iš kur pardavėja žinojo, kad su manimi reikia kalbėti angliškai?

Matyt, esu nepanašus į lietuvį, bet man sunku pasakyti kodėl. Ir kolegos universitete sakė, kad negalėčiau būti lietuvis, nes esu per daug atsipalaidavęs.

– Britai užsienio kalbų mokėjimu negali pasigirti?

– Mane sužavėjo tai, kad pardavėja paprastoje parduotuvėje kalba angliškai. Didžiojoje Britanijoje pradinėje mokykloje nemokoma užsienio kalbų – žmonės pasirenka jų mokytis, būdami paaugliai ar dar vėliau. Manau, kad tai buvusio imperinio mąstymo išdava – kam mums mokytis kitų kalbų, jei visi moka angliškai?

– Bet juk tai – natūralu.

– Gal ir taip, bet labai daug prarandi, kai negali su žmonėmis kalbėtis jų kalba, kai negali skaityti literatūros originalo kalba.

– Mokėte kūrybinio rašymo technologijos universitete. Koks ryšys tarp šių, atrodytų, nesusijusių, sričių?

– Techninis rašymas yra visai kitoks nei kūrybinis, tačiau geras mokslininkas privalo būti kūrybingas, o geras rašytojas privalo išmanyti metodus.Šios sritys susisieja. Jungtinėje Karalystėje dar visai neseniai apie mokslą ir meną buvo kalbama kaip apie dvi nesusijusias sritis – mokslininkai neišmanė meno ir tuo didžiavosi, o menininkai nieko neišmanė apie mokslą ir tuo taip pat didžiavosi. Šis požiūris keičiasi, nes pradedama suprasti, kad tiek mokslas, tiek menas reikalauja kūrybinių pastangų. Reikalingi skirtingi įgūdžiai, tačiau turi sugebėti nestandartiškai mąstyti, eksperimentuoti ir atrasti. Šios savybės būtinos rašant, kad ir koks tas rašymas būtų – mokslinis ar kūrybinis.

– Taigi, mokydamasis kūrybiškai rašyti, kartu mokaisi ir kūrybiškai mąstyti?

– Kūrybinis rašymas – tai vaizduotės pratybos, o gera vaizduotė būtina ir mokslininkui, ir rašytojui.

– Ką reiškia būti geru rašytoju?

– Visų pirma, turi mylėti kalbą, antra, turi tikėti, kad tai, ką pasakoji, yra svarbu – turi trokšti, kad tavo apsakymas, romanas, eilėraštis pasiektų skaitytoją. Vadinasi, turi norėti tokiu būdu bendrauti su žmonėmis, išsakyti savo mintis. Be to, privalai būti geras skaitytojas – turi domėtis kitų rašytojų kūriniais, nes priklausai tradicijai. Esu tikras, kad yra lietuviška literatūrinė tradicija, taip, kaip yra ir literatūros anglų kalba tradicija. Negali jos ignoruoti – net jeigu nori sulaužyti tradiciją, turi žinoti, ką darai. Tam, kad būtum geras rašytojas, turi aistringai mylėti rašymą ir išmanyti amatą, o tai yra viso gyvenimo darbas. Porą metų pasimokęs rašymo rašytoju netapsi – skaityti ir rašyti mokaisi visą gyvenimą.