Jam pritaria Aistė Smilgevičiūtė ir grupė “Skylė” pristatydami pirmąjį savo albumą žemaičių kalba. Albumas pavadintas „Gervaza dūzgės“ bus pristatytas Vilniuje, festivalyje „Untold City“, rugpjūčio 25 d. Grupė taip pat pristato originaliai animuotą vaizdo klipą „Nalija“, kuriame pasakojama nuostabi Platelių ežero istorija, žinoma, žemaičių kalba.

Kas nesupranta žemaitiškai (o tokių išties nemažai), Aistė nuramina: visų albumo dainų žodžiai aprašuose išversti į lietuvių kalbą. O istorija, kurią ji pasakoja dainoje “Nalija”, išties dramatiška.

Nalija vadinama Platelių ežero sekluma ir greta esanti skardinga gelmė – giliausia ežero vieta. Šis pavadinimas kuršiškos kilmės. Plateliškiai pasakoja legendą apie nuskendusį varpą - vieną žiemą per užšalusį ežerą žmonės vežę du varpus. Staiga ledas įlūžęs ir vienas varpas nuskendęs. Kitą varpą žmonės sėkmingai parvežę į krantą ir įkėlę į varpinę.

Esą šiedu varpai Velykų rytą susišaukiantys, susiskambinantys. O ežere ir aplink jį knibžda būtybės – Juodasis ponaitis, vėlės, kurios Vėlinių naktį renkasi į Beržoro bažnyčią mišioms… Klipe taip pat galima išvysti ir pagrindinį albumo veikėją gražuolį skenduolį Gervazą ir jo mylimąją kilmingają panelę Zifriną.

Naujausią “Skylės” albumą “Gervaza dūzgės“ jau galima pasiklausyti muzikos platformose ir įsigyti fiziniu formatu. Ilgokai dvejoję, ar verta leisti albumo kompaktinį diską, Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius vis dėlto pasiryžo ir nutarė ištikimiausiams gerbėjams pagaminti ribotą jo tiražą.

Naujas grupės albumas stilistiškai ganėtinai įvairus. Jame suskamba ir anksčiau grupės kūryboje negirdėti variniai pučiamieji. Šie instrumentai žemaitiško albumo idėjai atskleisti buvo pasirinkti neatsitiktinai – Žemaitijoje tebėra išlikusi itin stipri grojimo pučiamaisiais instrumentais tradicija.

Per dvarų kultūrą, kurioje turėti savo orkestrą buvo ne toks ir retas reiškinys, pučiamieji paplito ir į žmones. Plungės ir Rietavo kunigaikščiai broliai Oginskiai tokius taip pat laikė, šiuose orkestruose fleita grojo ir jaunasis Oginskių globotinis M.K. Čiurlionis. Ligi šiol Žemaitijoje tebegyvuoja tradicija „triūbomis“ groti per laidotuves, Vėlines.