Praėjus 25-eriems metams nuo choreografės A. Naginevičiūtės kūrybinio kelio profesionalioje scenoje pradžios, prieš daugiau nei dvejus metus ji įkūrė šokio teatrą „Airos“, debiutavusį su spektakliu „Chimeros karoliai“. Vėliau buvo „Stiklo sodai“, o savaitgalį teatras pakvietė į premjerą „Melancholijos bokštai“ – poezijos, šokio bei muzikos spektaklį, tyrinėjantį įvairias išgyvenimų būsenas. Šiame spektaklyje choreografė ir scenografas Arūnas Adomaitis ne pirmą kartą bendradarbiauja su kompozitoriumi Vladu Dieniniu ir dramaturge Gabriele Labanauskaite, būtent pagal jos eilėraščio pavadinimą ir pasirinktas spektaklio pavadinimas „Melancholijos bokštai“.                        

„Kadangi norėjome tęsti bendradarbiavimą, kurį pradėjome nuo „Mėnulis nepaiso lojančių šunų“, kai atidarėme „Menų spaustuvę“, ir ji rašė pirmąją pjesę šokiui, pribrendo laikas bendradarbiauti. Ji pasiūlė šitą eilėraštį, kurio pačiame spektaklyje nėra. Bet mane inspiravo pavadinimas, aš pamačiau vaizdinius ir tęsėme ieškojimus, jie pradėjo statytis, kurtis“, – aiškina A. Naginevičiūtė.

Pasak choreografės, spektaklyje ji norėjusi paneigti nuostatą, kad melancholija yra depresyvi, niūri, tamsi, priešingai – joje yra įvairių spalvų.

„Yra tyrinėjamos įvairios melancholijos būsenos, norisi paneigti nuostatą, kad melancholija yra kažkas labai tamsaus, depresyvaus, yra įvairios būsenos. Pradėjome nagrinėti, reikia stengtis jas pamatyti rūke, ašaroje, santykiuose, buvime kartu, dulksnoje“, – sako choreografė.

„Pustonius žmonės skirtingai mato, pusė tarp mūsų daltonikai, tai dėl to, kad, kai žiūriu, man atrodo, spalvos iš viso dingsta, tai gal ir gerai visas tas keitimasis“, – sako menininkas Benas Šarka.

Spektaklyje šoka B. Šarka, Goda Laurinavičiūtė ir Greta Grinevičiūtė.

Daugiau video reportaže.