Sužavėtas rytietiško grakštumo

Krentantis sniegas, artėjantis vakaras, moteris, ruošianti arbatą, visa tai – trapi poezija, kurią prieš tūkstantmečius mokėjo suprasti ir įvertinti Rytų kultūros. Vakarietiškojo pasaulio kultūra kur kas šiurkštesnė, rėksmingesnė. Tad nenuostabu, kad Rytų menas vakariečiui visada atrodo paslaptingas, viliojantis, apgaubtas mistikos šydu.

Uostamiesčio dailininkas Romas Klimavičius nuolat stebina savo idėjomis ir pačiomis įvairiausiomis jų išraiškos priemonėmis. Retai savo asmenines parodas rengiantis kūrėjas Baroti galerijoje pristato naujausius darbus, kuriuos čia galima pamatyti iki gegužės 31-osios. Ir šįkart dailininko gerbėjai, susirinkę į parodos atidarymą, buvo nustebinti. Visi kūriniai – persmelkti rytietiškos dvasios.

Su nenuspėjamuoju R.Klimavičiumi kalbėjomės apie netikėtumus ir atradimus.

– Jums dažnai taikomas epitetas „eksperimentatorius“. Ar jis teisingas?

– Esu dvynys, gal todėl toks nepastovus... Bet gal tai – ne eksperimentavimas. Manau, kad, pavyzdžiui, šokėjas su aukštuoju išsilavinimu turi sugebėti šokti nuo klumpakojo iki baleto. Tad tai nėra eksperimentavimas, tiesiog reikia mokėti valdyti visas „medžiagas“.

– O ar nebūtų paprasčiau ir patogiau darbuotis su viena pasirinkta?

– Ne, negalėčiau. Pati žinai, yra Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje menininkų, kurie vieną paveikslą tapo visą gyvenimą. Aš taip negaliu. Šį jau baigiau, o dar bus kažkas visai kitokio. Jau net pradėjau dirbti.

– Esate įvaldęs daug technikų ir medžiagų. Bet gal kuri nors yra patraukliausia?

– Ilgai dirbau su skardomis, metalu, galvojau, kad jau viskas, tik taip ir baigsis mano darbai. Bet to atsivalgiau, atsiragavau ir gana. Tie darbai tokie nepritaikomi buvo, daromi vien dėl meno. O šioje parodoje, pavyzdžiui, puošybiniai – interjerui.

– Senokai nebuvo Jūsų asmeninės parodos. Kam reikia dėkoti už šį malonumą?

– Taip viskas netikėtai susiklostė. Išgelbėjau draugą. Čia turėjo būti kita paroda, o šie darbai turėjo atsidurti Alytuje, rytietiškoje parodoje.

– Ar buvo įdomu kurti rytietiška dvasia?

– Taip, labai. Ir Van Gogas, ir Klimtas – visi yra prisilietę prie Rytų kultūros. Vis dėlto ji labai sena, yra ko mokytis. Ir aš bibliotekose pasiėmiau visus eilėraščius, kuriuos radau, – ketvirtasis, penktasis amžius...

– Ką sužinojote apie rytiečius?

– Koks grubus, koks nevala mūsų žmogus prieš juos atrodo. Kai lietuviai su vyžomis po miškus lakstė, pas juos jau seniai buvo daugybė nuostabių dalykų...

– Kodėl pasirinkote tokias istorijas savo kūriniams – meilės, drakonų paieškos?

– Viskas iš literatūros... Iš tiesų visą gyvenimą ieškoma to aukso drakono, susiliejimo su gamta...