Dauguma pačių ryškiausių rusiško kino žvaigždžių puikavosi ant „Zimnij” kinoteatro laiptų patiesto raudono kilimo, tad čia patekti svajoja kiekvienas aktorius. Audringas renginys nepraėjo ir be lietuviško indėlio – tai „Dream Fish” (rež. Antonas Bilžo), kuriame pagrindinį vaidmenį suvaidino Severija Janušauskaitė.

Bemaž ekstremalus filmavimo pobūdis atskleidė ir pikantiškas Severijos kaip aktorės kuriamo personažo puses, o pati aktorė dėl labai įtempto filmavimų grafiko, deja, negalėjo pasidžiaugti visais išskirtiniais vakarėliais. Visgi fotografų buvo gausiai fiksuojama nuo pat viešbučio įėjimo iki pat to momento, kai prasidėdavo eilinis-neeilinis kino seansas. Jau prieš du metus nuskynusi geriausios aktorės Rusijoje apdovanojimą (režisierės Annos Melikian filme „Žvaigždė”), Severija neslėpė sentimentų „Kinotavrui”.

Rusijos kino kritikų atsiliepimai:

„ „Dream Fish” – pilnametražis Antono Bilžo debiutas. Alegorinis pasakojimas apie vidutinio amžiaus korektoriaus (puikiai atliktas Vladimiro Mišukovo darbas) susitikimą su savo svajone. Iš jūros gelmių kilusia nuostabiąja Sirena. Femme Fatale (S. Janušauskaite – nevaržoma, laisva, keista). Nebeaišku – tikrąja ar išsvajotąja. Nes mes patys projektuojame, kuriame ir sunaikiname savo svajones. Vladimiras Mišukovas labai tikroviškai vaidina žmogų, kuris stengiasi susikaupti moksliniam darbui. Redaguoja enciklopediją apie Baltijos jūros žuvis. Klausimas, kiek kojų turi jūros tarakonas, jam yra kur kas svarbesnis už klausimą, kas vyksta jo planktoniškame gyvenime.“ – Larisa Maliukova.

„ Antono Bilžo juosta paperka savo nerealia, pusiau pasakiška atmosfera, kuri verčia prisiminti Mišeli Gondry ir Žaną-Pjerą Žene. Keisti veikėjai, raudonas toršeras paplūdimyje, choru dainuojančios muziejaus darbuotojos, pagerbiančios žymiojo mokslininko atminimą bei saugančios jo pripučiamą čiužinį ir vaškinę figūrą, paslaptingas Helenos ir jos seserų dainavimas, švarios, bet neryškios spalvos – visa tai sėkmingai sukelia tokį palyginimą. „Dream Fish“ – tai neabejotinai stilingas (atsižvelgiant į kuklų biudžetą) kinas, iš kurio neverta laukti tradicinio siužeto ir logiškos atomazgos“, – Kinopoisk.ru

„Dream Fish“ – tai ta pati pasaka, kuri yra melas, bet turi užuominą. Undinės, žinoma, neegzistuoja, nors žiūrėdamas į S. Janušauskaitę, į jos nerusiškąjį, netgi ne visai žemiškąjį grožį, noriai patikėsi, jog yra priešingai. Bet ši prielaida visai netrukdo papasakoti istoriją apie vyro nerealizuotumą. Beje, tai yra labai populiari šiame „Kinotavre“ tema, prisiminus filmus su Bezrukovu ir Goša Kucenko. Skirtingai nuo kolegų, Bilžo nė nemėgina būti labai rimtas ar pamokslauti, kuria kamerinį filmą dviem, kuriam net jei ir yra dėl ko papriekaištauti, tai tik dėl smulkių techninių trūkumų, susijusių su garsu ir šviesa (koją pakiša mažas biudžetas). Tačiau čia pagaliau yra siužetas, struktūra, ritmas, aiškus autoriaus žodis. Yra privalomas veikėjo vidinis judėjimas, žanrų ir intonacijų žaismas, ryškus antrasis planas ir, galiausiai, harmoninga Mišukovo ir Janušauskaitės dueto vaidyba – viskas, ko trūksta daugumai konkursinių filmų“, – Natalija Grigorjeva.

„Giesmė žavingosios aktorės Severijos Janušauskaite grožiui ir talentui. Tokių scenų su apnuogintu moters kūnu šiandien negali suvaidinti nė viena rusų aktorė – nepakaks laisvės, seksualumo, drąsos ir paslaptingumo.

Sąžiningumo dėlei reikia pasakyti, kad pagrindinis šios istorijos veikėjas – korektorius Romanas (Vladimiras Mišukovas), kuris atvyko į nedidelį viešbutį Estijos paplūdimyje redaguoti unikalios enciklopedijos apie jūros gyventojus. Maudydamasis jūroje, Romanas vos nenuskęsta, bet jį išgelbėja Helena, paslaptinga gražuolė – gal undinė, gal vietos gyventoja, o gal Romano vaizduotės vaisius. Pavergtasis Romanas kviečia ją ant kranto, o Helena pareiškia, kad gyvens su juo iki pat mirties. Prasideda aistringas romanas, nuo kurio viešbutyje dreba sienos.

Žinoma, šioje istorijoje yra ir kitų personažų, o siužetas bus ne šiaip vingiuotas – jis keis patį kino žanrą. Tačiau pagrindinis dalykas yra kitas. Ne paslaptis, kad Rusijoje yra rimta problema dėl aktorių. Yra gražių, bet jos nepakankamai charizmatiškos. Yra intelektualių, bet joms trūksta drąsos, ryškumo. Yra labai laisvų, bet kažkodėl kyla jausmas, kad jos tiesiog neturi nieko tokio, ką galėtų kilti noras paslėpti. Nėra margaritų terechovų ir tatjanų samoilovų – galbūt yra kelios išimtys, bet visam Rusijos kinui jų tikrai neužteks.

Severija Janušauskaite neatsitiktinai dažnai yra vadinama tiesiog Žvaigžde – pagal neseniai pasirodžiusį filmą, kuriame ji suvaidino pagrindinį vaidmenį. Tai aktorė, kuria galima grožėtis iki begalybės ir kaskart atrasti joje kažką naujo. Ji yra nepagaunama ir tuo pačiu sąžininga. Jos nuogumas kerintis, bet nė kiek ne vulgarus. „Ir tavo keistai rafinuotos kalbos akcentas“, – pasakytų apie ją Vertinskis. „Dream Fish" – tai pusantros valandos vienos gražiausių, Europos kino aktorių draugijoje. Neverta jos praleisti“, – Sergejus Syčiovas.