Eglė Zioma – menininkė, atvira įvairioms kūrybos formoms, idėjoms bei kūrybiniams iššūkiams. Fotografuojanti ir knygas iliustruojanti grafikė – taip bene aiškiausiai galima apibūdinti jos veiklą.

"Paprastai tuo pat metu piešiu kelias skirtingas iliustracijas. Kai galva pavargsta nuo vienos, pereinu prie kitos. Kai nebeturiu jėgų piešti, visada galiu imtis fotografijos. Jaučiuosi labai laiminga, kad galiu taip rinktis", – atvirauja E.Zioma. Interviu "Santakai" ji ne tik leido giliau pažinti menines ambicijas, bet ir išreiškė nuomonę apie išsilavinimo vaidmenį kūryboje, techninę darbo pusę.

– Baigėte dailės gimnaziją ir akademiją, dabar dirbate meno srityje. Kaip manote, kiek prie Jūsų sėkmingos veiklos prisidėjo įgytas išsilavinimas, galbūt jis nebūtinas?

– Ir Kauno dailės gimnazija, ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno dailės institutas (dabar – VDA Kauno fakultetas – red. past.) mano gyvenime atliko labai svarbų vaidmenį. Su meile prisimenu gimnazijos pastatus – "smetoniškas" Žaliakalnio vilas, kuriose pamokos trukdavo nuo ankstyvo ryto iki pat vakaro. Mano klasės draugai visada bus mano draugai, mes nuolat palaikome ryšį. O profesinė patirtis, kurią suteikė gimnazijos mokytojai ir dėstytojai, lydi mane kiekvieną dieną.

Vis dėlto pats svarbiausias dalykas buvo tėvų ir artimųjų palaikymas. Nuo pat vaikystės nejutau spaudimo būti tokia kaip kiti, ir už tai būsiu visada dėkinga savo mamai ir tėčiui. Ištikus bėdai žinojau, kad galiu kreiptis į juos bei į savo brolį ir kad tikrai sulauksiu pagalbos.

– Užsiimate fotografija, knygų iliustravimu, grafika. Ar jaučiate, kad linkstate prie kurios nors vienos srities, o galbūt įvairesnė veikla jums priimtinesnė?

– Dirbti keliose srityse gerokai smagiau. Nemėgstu vienodų dienų ir darbų. Dailininkas savo veikloje yra labai vienišas – ir gerąja, ir blogąja prasme. Gerąja, nes kol pieši, kurį laiką nieko daugiau ir nereikia. Blogąja, nes anksčiau ar vėliau vis tiek ima smarkiai trūkti įvairesnio ryšio su pasauliu.

Fotografui smagiau – kiekvienas modelis yra proga susipažinti su dar vienu įdomiu žmogumi ar aplankyti nematytas vietas.

– Jums teko itin svarbus vaidmuo prisidedant prie Andriaus Tapino knygos "Vilko valanda" kūrimo – knygą papildo Jūsų iliustracijos bei komiksai, vaizduojate žinomas istorines figūras ir vietas. Kuo ypatingas buvo kūrybinis procesas, ar lengvai pavyko rasti bendrą kalbą su knygos autoriumi? Kokių atsiliepimų sulaukėte iš skaitytojų?

– Iliustruoti knygą visuomet ypatingas procesas. Knyga rašytojui tarsi vaikas, todėl atsakomybė didžiulė. Su A.Tapinu susišnekėti nebuvo sunku, nes abu domimės fantastika. Kai sužinojau, kad jis rašo stimpanko žanro knygą, ėmiau spirgėte spirgėti. Kiekvienas dailininkas fantastas svajoja apie tokią galimybę, aš labai džiaugiuosi, kad ji teko man.

Dabar labai laukiu antrosios A.Tapino knygos – "Akmens ir Garo miestų" ciklo pratęsimo "Maro diena". Viena naujosios knygos iliustracija jau buvo paskelbta – tai bokštas Raigardo slėnyje, kuriame gyvena Blyškusis magas M.K.Čiurlionis. Kad nupieščiau, gavau paskaityti vieną skyrių, tad dabar labai smalsu, kas nutiks tam stebukladariui menininkui.

Skaitytojai kartais pasidalija įspūdžiais – kas patiko, kas ne. Kartais paprašo knygoje "Vilko valanda" pasirašyti.

– Dažnai sakoma, kad verčiau skaityti knygą nei žiūrėti filmą, nes taip nevaržoma fantazija, leidžiama kurti savo knygos vaizdinius. Ar nemanote, kad iliustracijos taip pat šiek tiek riboja skaitytojo vaizduotę?

– Man atrodo, tų žmonių, kurie vis dar skaito knygas, vaizduotės lengvai nesuvaržysi.

– Ar pati svajojate sukurti iliustracijas kokio nors konkretaus rašytojo knygai? O galbūt jau egzistuoja tokia knyga, kurią svajotumėte iliustruoti?

– Svajoju iliustruoti kiberpanko žanro knygą. Tokių yra ne viena, bet joks autorius kol kas nesikreipė su pasiūlymu. Galbūt sulauksiu dienos, kai tokia knyga bus parašyta lietuviškai – tikriausiai tuomet bus lengviau susitarti dėl šio svajonių darbo.

– Kurdama atskirus, savarankiškus meno kūrinius, esate ta, kuri kūriniu pasakoja istoriją ar idėją. Dirbdama su knyga, perteikiate rašytojo mintį. Koks darbas Jums pačiai priimtinesnis ar tiesiog lengvesnis?

– Kuo įvairesni darbai man pasitaiko, tuo jie man priimtinesni. Labiausiai nemėgstu rutinos, o iššūkiai ir sunkumai skatina ieškoti naujų sprendimų, tobulėti.

– Jūsų kūryba pasižymi gan svajinga estetika, moteriškumu, lengvumu, bet kartu atrodo, kad kuriama paslaptis. Ar apsiribojate vien estetiniu meno aspektu, o gal per kūrybą siekiate perteikti gilesnes idėjas?

– Koks netikėtas apibūdinimas! Esu ne kartą girdėjusi, kad mano kūryba pasižymi vyriškumu, sunkiomis temomis ir agresyvumu. Matyt, priklauso nuo to, kokie darbai turimi omenyje, bet tai, kad jie sulaukia skirtingų atsiliepimų, nuteikia maloniai.

Mane ypač dominančios temos: mirtis, susitaikymas su praradimu, psichologinis ir fizinis smurtas, emocinės būsenos. Viskas, kas būdinga žmonėms, o ne moterims ar vyrams atskirai.

Džiaugiuosi, kad vertintojai mano darbuose įžvelgia priešingų tendencijų – tai, mano galva, reiškia įvairiapusiškumą ir bendražmogiškumą. Tačiau man sunkiai suprantama, kas turima omenyje sakant "moteriška" ar "vyriška" kūryba. Tikiuosi, kad ateityje epitetų, siejamų su dailininko lytimi, vis mažės. Toks nieko iš esmės neapibūdinantis epitetas nurašo kūrybos bruožus prigimčiai, gamtos surėdymui ir panašioms auksinėms frazėms, kurios pačios savaime nesuteikia jokios naudingos informacijos, o tik atkartoja praeities mitus. Tie mitai apie vyrišką ir moterišką prigimtį jau sudulkėję ir sudūlėję, galėtų subyrėti į pelenus ir tegu vėjas juos išnešioja. Seniai laikas.

– Ar kuriate piešinius popieriuje, o gal pirmenybę teikiate skaitmeninėms priemonėms? Kokios technikos dabar vyrauja pasaulyje ir ar Lietuva žengia kartu su naujausiomis tendencijomis?

– Mano pagrindiniai įrankiai – kompiuteris, "Wacom" planšetė ir fotoaparatas. Be to, visada turiu pasiruošusi popieriaus ir visą kolekciją skirtingų rašiklių, bet, atvirai sakant, juos naudoju vis rečiau.

Pasaulyje gyvuoja pačių įvairiausių technikų. Geriausia, ką šiais laikais gauna dailininkas, – didžiulė priemonių pasirinkimo laisvė. Lietuva juk neatskirta nei geografiškai, nei interneto cenzūros, tad viskas, kas prieinama kitiems mūsų planetos gyventojams, pasiekiama ir lietuvių dailininkams.

– Kokie yra Jūsų mėgstamiausi knygų iliustratoriai, fotografai, kitų sričių menininkai?

– Menai mane dažniausiai pasiekia internetu. Stebiu keletą grafikos puslapių, kartais paieškau paveikslų, tuo metu staiga parūpstančių. Neturiu vieno mėgstamiausio menininko – tai, kas patinka, priklauso nuo nuotaikos, naujos patirties, lūkesčių.