Ieškantiems dailės

Kaunietis tapytojas G.Zubrys dailės studiją turi jau 19 metų, o ją įkūrė siekdamas padėti profesionaliai pasiruošti į dailę ketinantiems pasukti jaunuoliams, tačiau į ją ėmė rinktis ir suaugusieji – norintys išmokti tapyti, neretai vaikystėje mėgę dailę arba net lankę dailės mokyklą, būrelį, bet vėliau pamiršę, atidėję savo pomėgį geresniems laikams. Žinia, jeigu tai būna tikra, tas laikas anksčiau ar vėliau ateina, žmonės ima ieškoti mokytojo arba bent padrąsinimo, patarimo. Kita vertus, tai puiki psichologinė terapija, kai darbai, rūpesčiai lieka kažkur už durų, o prieš akis – popieriaus lapas, drobė, spalvos ir svarbiausia – kūrybinė ugnis, išsisakymo galimybė, panirimas į kitą – spalvų, plastikos, kompozicijos pasaulį.

Atėjęs į studiją žmogus neretai sutrinka – tarsi nieko nemoka, o jei ir mokėjo kažką, tai neatsimena, todėl profesionalaus dailininko pagalba, esminiai teoriniai pradmenys atveria kelią į tapybos pasaulį. G.Zubrys, atėjusius į jo studiją žmones, pirmiausiai ir supažindina su akademiniais pagrindais, piešimu, proporcijomis, kompozicija, kad žmogus nepasirinktų lengvesnio kelio – tapyti, kaip išeina, o turėtų galimybę įkūnyti tai, ką nori, kas jam svarbu, kas leidžia išsisakyti, turėtų žinių ir ugdytų sugebėjimus.

"Ateina žmogus ir mėgina nutapyti ar piešti natiurmortą, – pasakoja G.Zubrys, – ir neretai pirmiausia vaizduoja stalą, o juk natiurmorte ne jis svarbiausias, apskritai, dailininkas – o studijoje jais tuo metu tampa visi – savotiškai formuoja paveikslo žiūros tašką ir taip, kad pats žiūrovas to nelabai ir supranta."

Saulėtos akimirkos

Išmokus esminių pagrindų, prasiplečia ir tapybos suvokimas, išprusęs žiūrovas visada mato ir užčiuopia daugiau, taip pat turi galimybių įkūnyti savo pačių idėjas. Einant vis toliau, atsiranda įvairios praktikos poreikis, plenerai tampa beveik būtini, nes juose ne tik tapoma iš natūros (G.Zubrys ypač nepataria tapyti iš nuotraukų, kas šiandien labai populiaru), bet pirmiausiai – ta natūra suvaldoma. Juk nenutapysi visko, ką matai, to ir nereikia, nėra lengva išsirinkti vaizdą, kuris svarbus ir jį vienaip ar kitaip perkelti į drobę.

Ir nors parodoje dominuoja realistinės manieros paveikslai, tačiau taip pat yra abstrakcijų. "Dažnai galvojama, kad abstrakciją sukurti lengva, bet taip nėra, – pastebi ir savo mokinius perspėja G.Zubrys. – Abstrakcija – ne tai, kas išėjo tepant ar taškant dažus, o kas buvo pamatyta ir abstrahuota. Tik vėliau, gerai įvaldžius abstrakciją, galima ir taškyti, ir leisti sau daugiau, yra puikių pavyzdžių, bet tai jau meistrų darbai."

Neretai būna liūdna, kai matai išties itin talentingą mokinį. Tačiau, deja, jis nepasirenka dailės, nueina į sritį, kurioje pragyventi lengviau.

Taigi šios vasaros plenere "Klumpės malūne" prie Dubysos dalyvavo šešiolika dailininkių, tačiau dvi iš jų neišdrįso savo darbų eksponuoti, argumentuodamos, kad dar reikia palaukti ir bendrame parodos kontekste atrodytų silpnai. Tačiau būtent jos liudijo didžiulę menininko atsakomybę prieš žiūrovą, o tai, greičiausiai, yra viena svarbiausių kūrėjo savybių.

Sporto muziejuje veikiančioje tapybos darbų parodoje vasara dar atrodo apčiuopiama, alsuoja į veidą, ją nuoširdžiai, savitai drobėje užfiksavo Viltė Vaitkevičiūtė, Dalia Vaitkevičienė, Roberta Dičkutė, Inga Monkevičienė, Rimantė Daniulienė, Vanda Kaminskienė, Aušra Liorančaitė-Žukauskienė, Gabrielė Čibiraitė, Gražina Ruževičienė, Audra Fiserienė Toleikytė, Birutė Bernotienė-Vall, Izabelė Genytė, Gustė Vekrikaitė, Zita Zubrienė. Beje, paskutinė paminėta parodos autorė – G.Zubrio mama, dailės studiją pradėjusi lankyti prieš porą metų.

Drauge su profesionalais

Kaunietis dailininkas G.Zubrys yra baigęs Vilniaus dailės akademiją (tapybos specialybę), parodose pradėjęs dalyvauti dar būdamas studentu, ir jau 1995-aisiais jo darbai buvo atrinkti į prestižinę parodą Šiuolaikiniame meno centre Vilniuje: "1995: Lietuvos menas". Tačiau santūrus, nesiafišuojantis menininkas kuria tyliai, padėdamas daugeliui atrasti tapybos pasaulį.

Pavyzdžiui, vienas jo mokinių, gavęs geriausius įvertinimo balus, Anglijoje įstojo į Šefildo universitetą studijuoti architektūros. "Nors neretai būna liūdna, kai matai išties itin talentingą mokinį, – pasidalija mintimis G.Zubrys, – tačiau, deja, jis nepasirenka dailės, nueina į sritį, kurioje pragyventi lengviau."

Pakviesdamas savo dailės studijos narius į plenerą, G.Zubrys stengiasi, kad jame dalyvautų ir profesionalus dailininkas, nes pats jame tapyti nespėja, tarkim, šįkart plenere dalyvavo šešiolika dalyvių ir visiems tapytojas stengėsi padėti, o dalyvaujantis profesionalus menininkas įkvepia ir taip pat pasidalija patarimais. Šių metų plenere "Klumpės malūne" kūrė kaunietis dailininkas Žydrūnas Šlajus, tačiau, jo darbų parodoje pamatyti nepavyks – meistriškai tušu sukurti darbai buvo kaipmat nupirkti. Paroda menininkų dar nelabai atrastoje erdvėje – Sporto muziejaus trečiojo aukšto salėje – primins vasarą, leis pajusti, ką gali dovanoti tapybos pasaulis.