Tarptautinės parodos akcentai – saviti žvilgsniai į moters pasaulį

  • Teksto dydis:

Italijos nacionaliniame muziejuje savo kūrybines menines interpretacijas moters tema pristatė trys dešimtys profesionalių menininkų, tarp kurių – ir vienuolika Lietuvos atstovų.

Ryškios spalvos

„Associazione Culturale Centro Castel Gandolfo“ organizuotos parodos „Moteris 2024“ partneris – VšĮ „Gabrielės meno galerija“, kuratorius – Giulio Pettinato. Projekto koncepcijos idėja – megzti skirtingas interpretacijos formas pasirinkusių menininkų dialogą, kurti pasakojimą apie įvairių kartų moteris, moters egzistenciją šiuolaikiniame pasaulyje. Projekto metu pristatyta ne tik dailė – poetai skaitė eiles apie moterį, skulptūrų kūrėjai pristatė skulptūrines improvizacijas.

Lietuvai atstovaujanti vilnietė Anna Oleinik, baigusi dailės medijų ir vizualinio dizaino studijas, šįkart pateikė abstrakčios tapybos darbą „Sužeistas balionas“, bylojantį apie sudėtingus pasirinkimus ir likimo vingius. Drobę pagyvina susipinančios ryškių ir tamsių spalvų meninės jungtys.

Kėdainiškė tapytoja Natalja Donskaja pristatė išskirtinės stilistikos darbą „Aš esu kitokia“. Tai meninis pasakojimas apie moters gyvenimą, pakitusį jos vidinį pasaulį, sudėtingus iššūkius. Paprastai menininkė tapo abstrakčios tapybos gamtos tematika, šį kartą ji sukūrė filosofinėmis įžvalgomis praturtintą kitokios moters portretą.

I. Janulienė. Kontempliacija.

Jausmai ir mistika

Tapytoja Aistė Jurgilaitė pateikė darbą „Dvi tikrovės“. Kurį laiką Prancūzijoje gyvenusios, aktyvios meno lauko dalyvės paveikslams būdinga stipri estetinė energija, įvairaus kolorito spalvose paslėptas subtilus grožis. Italijoje eksponuojamas paveikslas atspindi dvi skirtingas dvasinio gyvenimo pasaulio suvokimo išraiškas, jausminių kontrastų, šviesos ir šešėlių, pastelinių ir estetinių spalvinių tonų derinį.

Tapytoja Ilona Janulienė pristatė paveikslą „Kontempliacija“, sukurtą naudojant mišrią techniką. Į vidinį pasaulį dėmesį sutelkiantis abstraktus moters portretas kalba apie realybę, kviečia ramiu, atidžiu žvilgsniu tyrinėti nueitą kelią ir taip pažinti esamą būtį, sykiu paliekant erdvių žiūrovų interpretacijai.

Mistinio pasaulio vaizdinius, raudonos, juodos, mėlynos spalvų žaismę mėgstanti, induizmo ir budizmo įtaką jaučianti tapytoja Lina Nikolaevė parodoje Italijoje eksponavo grafikos darbą „Fantazija“. Jame – pilnatvę išgyvenanti, savo potencialą realizavusi moteris.

Ryšys su gamta

Eksperimentinio meno kūrėja Gabrielė Kuizinaitė, pasinėrusi į skaitmeninės fotografijos sritį, kūrybinius ieškojimus tęsia pasitelkdama spalvotosios tapybos elementus. Miško temai daugiausia dėmesio skirianti, nuolat naujų interpretacijų ir kontekstų ieškanti kaunietė šį kartą pristato paveikslą iš kolekcijos „Miško sapnai“. Jame G. Kuizinaitė kalba apie miegantį ir svajojantį mišką.

Idealius potėpius, vaizdus akcentuojanti Neringa Petrošiūtė pastaraisiais metais tapo vyresnių žmonių portretus, akcentuoja gyvenimo patirties paliktus įspaudus jų veiduose. Parodoje Italijoje ji pristato moters portretą „Veronica“.

Kaunietė tapytoja Nelė Jurgelionienė dirba su įvairiomis meno technikomis, jos kūrybai įtaką daro metų laikų, nuotaikų kaita. Idėjų kūriniams ji semiasi iš gamtos, asmeninio gyvenimo, nuotykių, žmonių ir realių gyvenimo situacijų. Italijoje eksponuotas jos kūrinys „Eutierria“, deklaruojantis vienybės jausmą su žeme – spontanišką, praturtinantį. Šiame abstrakčiame  darbe moteris traktuojama kaip simbolis. Ji – tarsi žemė, gyvybės nešėja, iš kurios viskas gimsta.

Z. Jusevičiūtė-Tarasevičienė. Moters svaja.

Vilnietis Vytautas Poška – freskos, mozaikos menininko kvalifikaciją turintis kūrėjas – Italijoje pristatė tapybos darbą „Pasimatymas“. Tai simbolistinis, dekoratyvus ekspresyvia maniera atliktas kūrinys. Paveiksle itin svarbus tilto simbolis, du krantai, tarsi ant tilto susitinkančios dvi figūros, du jausmai, tarsi į upę krentančios gėlės.

Tapytoja Zita Jusevičiūtė-Tarasevičienė paprastai kuria abstrakčius gamtos peizažus, kuriuose itin svarbus gamtos kelias, ritmai ir dialogas su gamta. Šį kartą ji pristatė darbą „Moters svajoje“, kuriame svarbus moters ir aplinkos ryšys, jausmai, buvimimas savimi, vaizduojamas moters trapumas, laikinumas ir pateikiamos moters pilnatvėje vizijos.

Marijos Rastenienės kūryba – tai tapyba, pastelė ir akavarelė, paslapčių kupinas pasaulis, skelbiantis gamtos ir būties laikinumą, kalbantis apie kosmoso platybių judėjimą ir trauką. Parodoje Italijoje eksponuotas M. Rastenienės kūryboje retai sutinkamo portreto žanro darbas „Kavinė 3“. Šiame moters atvaizde itin svarbus žmogaus ir esamos aplinkos santykis ir ryšys, buvimas savimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių