Antrasis karantinas įrodė, kad teatrų persikėlimas į skaitmeninę erdvę nėra tik laikina stotelė ir laukti naujų premjerų, kol kas žiūrint teatrų archyvus ir spaudžiant play ir pause mygtukus, neužtenka. Su šūkiu „Menas internete – irgi menas“ teatras persikėlė į virtualiąją realybę, kur vyko ir tebevyksta visiškai naujų formatų spektaklių premjeros, ne ką mažiau įdomios už spektaklius, vaidinamus įprastoje teatro scenoje.

Pirmasis internetinis spektaklis

Prieš metus kovo mėnesį gimė šiuo metu vienas įdomiausių ir šiuolaikiškiausių vizualinei teatro krypčiai atstovaujantis teatras „Kosmos Theatre“. Teatro įkūrėjai – prodiuseris Darius Vizbaras ir režisierius Žilvinas Vingelis. Tai talentingų bendraminčių režisierių, aktorių, dailininkų ir kompozitorių eksperimentinis projektas, kuriame susijungia scenos menai, audiovizualinis menas, magija ir mokslas. Šie jauni žmonės kuria tai, kas įdomu jiems patiems, ir tyrinėja tokias galimas teatro formas, apie kurias ne visada būtų galima garsiai kalbėti valstybiniuose teatruose. Kiekvienas jų spektaklis – lygiaverte vaizdų ir garsų sąjunga kuriamas sapnas. Gilindamasis į pasąmonę, archetipų tikrovę, virtualiąją realybę, realybės surogatus ir kitas nedaiktiškas realybes, teatras siūlo platesnį realybės suvokimą.

Jei dar nesusidūrėte su „Kosmos Theatre“, nuoširdžiai rekomenduoju pasinaudoti proga ir internete pasižiūrėti pirmojo karantino metu teatro sukurtą pirmąją Lietuvoje internetinę premjerą „#Protestas“. Tai istorija apie 2220 m. valstybę Monaksiją, kurioje socialiai atskirti žmonės patiria tai, ką ir mes, įkalinti namuose karantino metu. Jausti stiprias emocijas, bendrauti gyvai jiems draudžiama, tačiau susivienijusių bendraminčių grupelė rengia protestą. Tik ar vien atgijusių primirštų emocijų ir drąsos užteks? Antrajam karantinui užsitęsus šis utopinės valstybės modelis tampa vis realesnis. Aktoriams tiesiogiai vaidinant iš namų, „#Protestas“ buvo nemokamai transliuojamas 18 kartų, vis atnaujinamas ir papildomas. Premjera pristatyta teatrui bendradarbiaujant su Kauno miesto kameriniu teatru.

„#Protestas“ kūrybinė komanda: režisierius Ž.Vingelis, dramaturgė Goda Simonaitytė, kompozitorius Andrius Šiurys, dailininkė Dovilė Gecaitė, videomenininkas Kornelijus Jaroševičius, aktoriai: Vilma Raubaitė, Šarūnas Banevičius, Gytis Laskovas, Deividas Breivė, Saulė Sakalauskaitė ir Kamilė Lebedytė.

Spektaklis „#Protestas“, T. Tereko nuotr.

Socialinių medijų spektaklis

Visiškai naujų teatro formų ieško ir Nacionalinis Kauno dramos teatras, pristatantis interaktyvų socialinių tinklų spektaklį „Mirgėjimas“. Spektaklio scena – feisbuko platforma. Prisijungi prie uždaros grupės „Mirgėjimai Lietuvoje“ ir keturis vakarus po valandą stebi ir įsitrauki į aktyvias diskusijas apie šiuo metu populiarų ekonomišką ir ekologišką LED apšvietimą ir neigiamą poveikį. Transliuojami live‘ai – aktorių tiesiogiai filmuojami trumpi reportažai apie kuriamų personažų patirtį kovojant su LED apšvietimu ar, priešingai, palaikoma nuomonė, kad visa tai – tik dar viena sąmokslo teorija. Grupės nariai gali laisvai rašyti komentarus ir pakreipti tolesnį veiksmą. Spektaklis primena tipišką socialinių tinklų uždaros bendruomenės grupę, kurioje visada kas nors prisijungia ne į temą ir bando dekonstruoti čia susibūrusių bendraminčių įsitikinimus, taip sukeldami aršias diskusijas, pranokstančias pirminį jų objektą. Į LED apšvietimo problematiką žvelgiama ir linksmai, ir rimtai, pasidalijant moksliniais tyrimais paremta informacija. Spektaklis-tyrimas verčia susimąstyti, kaip lengvai galima kuo nors įtikėti. Ar iš tiesų staiga kaitrines ir kitas lemputes parduotuvėse pakeitę LED mus hipnotizuoja, nardina į apatiją ir depresiją, naikina individualybę ir iškreipia realybę? Kas yra tiesa, o kas tik meistriška manipuliacija, paliekama nuspręsti kiekvienam mūsų.

„Mirgėjimo“ kūrybinė komanda: režisierius Augustas Gornatkevičius, dramaturgė Paulina Okunytė, medijų konsultantas ir idėjų autorius Gytis Dovydaitis, videomenininkas Ridas Beržauskas, aktoriai: Deividas Breivė, Marius Karolis Gotbergas, Inga Mikutavičiūtė, Kęstutis Povilaitis, Roberta Sirgedaitė, Greta Šepliakovaitė, Aistė Zabotkaitė.

Spektaklis „Mirgėjimas“, organizatorių nuotr.

Sci-fi spektaklis

Skaitmeninės erdvės galimybėms ir kūrybiniams eksperimentams šį pavasarį drąsiai atsivėręs šimtmetį švenčiantis Nacionalinis Kauno dramos teatras kovą pristato dar vieną internetinio spektaklio premjerą „Ryšys“ pagal rusų dramaturgo Kirilo Fokino pjesę. Jaunosios kartos spektaklio režisierė Agnija Leonova tyrinėja sci-fi filmų ir teatro jungties galimybes. Mokslinės fantastikos spektaklis filmuojamas ir montuojamas atsižvelgiant į tai, kad jį žiūrovai galės stebėti būtent ekrane. Dalis spektaklio scenų nufilmuota Molėtų astronomijos observatorijoje. Veiksmas vyksta ateityje, kai skrydžiai tarp Žemės ir Marso tokie pat įprasti, kaip šiandien kelionė traukiniu tarp Vilniaus ir Kauno. Vienos tokios kelionės metu įvyksta laivo sprogimas ir atvirame kosmose atsidūrę penki kosmonautai sparčiai tolsta vienas nuo kito turėdami tik radijo ryšį. Ryšys – vienintelė vilties ir gyvybės palaikymo priemonė. Spektaklio istorijos veikėjų patirtys itin artimos šių dienų nuo visaverčio gyvenimo atskirto žmogaus, it vienišo kosmonauto, patirčiai. „Paradoksalu, bet kartais tik atsitraukdami žmonės gali suartėti, įsiklausyti, išgirsti kito nuomonę ir suprasti, kurie dalykai gyvenime iš tiesų yra svarbūs“, – teigia spektaklio kūrėjai.

„Ryšio“ kūrybinė komanda: režisierė A. Leonova, kompozitorius Andrius Šiurys, scenografė Irina Komissarova, videomenininkas Artis Dzervė (Latvija), videooperatorius Ridas Beržauskas, režisierės asistentė Jurgita Rudėnaitė, aktoriai: Nijolė Ona Lepeškaitė, Kamilė Lebedytė, Martyna Gedvilaitė, Andrius Alešiūnas, Arūnas Stanionis, Gintautas Bejeris.

Spektaklis „Ryšys“, organizatorių nuotr.

Filmai-spektaklių adaptacijos

Dar vieną novatorišką teatro formą – spektaklius-filmus – pristato Artūro Areimos teatras. Kovą galima pamatyti dvi šio tipo spektaklių online premjeras. Tai aukštos kokybės skaitmeninio formato, su gyvo teatro patyrimu nekonkuruojantys filmai-spektaklių adaptacijos.

Pagal šveicarų dramaturgo Luko Bärfusso pjesę filme „Testas“ vaizduojama vienos šiuolaikinės šeimos apnuoginta kasdienybė. Šeimos, kuri ne suburia jos narius, suteikia palaikymą ir saugumo pojūtį, o, priešingai, griauna gyvenimus. Jos nariai gyvena kiekvienas savo pasaulyje ir, paklusdami instinktams, siekia naudos sau. Melas, noras valdyti, egoizmas juos paverčia silpnais. Režisierius A. Areima tyrinėja esamus ir trokštamus šeimos modelius Lietuvoje. Kaip šeimą būtų galima apibrėžti šiandien ir kokia jos vertė? Ką reiškia mylėti teoriškai ir praktiškai?

„Testo“ kūrybinė komanda: režisierius / scenografas / kostiumų dailininkas A.Areima, scenografo asistentas Matas Makauskas, muzika – π, vaizdo menininkas Gediminas Vansevičius, vaizdo operatoriai Dinas Marcinkevičius, Paulius Oficerovas, G.Vansevičius, aktoriai: Karolis Legenis, Valerijus Kazlauskas, Rokas Petrauskas, Modesta Jakeliūnaitė, Monika Poderytė, Justė Buslavičiūtė.

Kinematografinis spektaklis „Už geresnį pasaulį“ pagal vokiečių dramaturgo Rolando Schimmelpfennigo pjesę nukelia į džiunglėse vykstantį karą, kurio dalyviai nežino, už ką ir kodėl kovoja. Veikdami pasaulyje, kuriame dominuoja nežinomybė, švaraus vandens ir oro stoka, jie išgyvena sudėtingą tapatybės krizę. Pagrindinė spektaklio tema – žmogaus identiteto krizė karinių konfliktų ir aplinkosaugos problemų kontekste. Tai fantastinis pasakojimas, kviečiantis pažvelgti į sutirštintą dabartinę socialinę ir psichologinę žmonijos realybę. Spektaklio-filmo istorija konstruojama iš skirtingose Lietuvos miško gamtovaizdžio vietose nufilmuotų aktorių kuriamų veikėjų monologų.

„Už geresnį pasaulį“ kūrybinė komanda: režisierius / scenografas / kostiumų dailininkas A. Areima, scenografo asistentas M.Makauskas, kompozitorius Rokas Petrauskas, videomenininkas G.Vansevičius, videooperatoriai: D.Marcinkevičius, P.Oficerovas, G.Vansevičius, garso operatoriai: Martynas Ungurys, J.Buslavičiūtė, aktoriai: R.Petrauskas, M.Poderytė, M.Jakeliūnaitė, Dovydas Stončius, K.Legenis, J.Buslavičiūtė.

Spektaklis „Už geresnį pasaulį“, Artūro Areimos teatro nuotr.