Telšiuose veikiantis žemaičių muziejus „Alka“ nebebus pavaldus savivaldybei - nuo šiol jis bus respublikinis muziejus, pavaldus ir atskaitingas Kultūros ministerijai.

Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Muziejaus direktorė Elvyra Spudytė BNS sakė, kad dėl pasikeitusio statuso tikisi stabilesnio finansavimo.

„Turėtų būti stabilesnė kultūros paveldo saugojimo atžvilgiu padėtis. Kai savivaldybės yra vargšės, tai labai mažai yra skiriama finansavimo muziejų išlaikymui“, - sakė ji.

Kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė BNS sakė, kad 2014 metais muziejus jau bus finansuojas iš ministerijos lėšų, jam numatyta skirti apie 900 tūkst. litų.

E.Spudytės teigimu, 2012 metais muziejaus finansavimas iš savivaldybės siekė 737 tūkst. litų, 2013 metais jis buvo dar 10 proc. mažesnis.

Pasak kultūros ministro Šarūno Biručio, 1932 metais įkurtas "Alkos" muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje ir turi vertingus kultūriniu-istoriniu požiūriu rinkinius. Šiuo metu muziejuje saugoma per 100 tūkst. eksponatų.

„Ypatingai vertingas yra unikalus Žemaitijos dvarų kultūros paveldas ir medinės liaudies skulptūros, kuriuo garsėja Žemaitijos regionas. Šio muziejaus veikla peržengia savivaldybės muziejaus veiklos ribas, todėl šiandien priimtas Vyriausybės sprendimas, kuriuo „Alkos“ muziejui suteikiamas respublikinio muziejaus statusas ir perduodamos jo turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos Kultūros ministerijai“, - pranešime spaudai teigė Š.Birutis.

Pasak jo, savo turimais rinkiniais, archyvais, darbuotojų kompetencija ir vykdomais projektais muziejus išsiskiria iš kitų savivaldybėms pavaldžių muziejų.

Ministerijos pranešime pažymima, kad šiame muziejuje saugoma ne tik kraštotyrinio pobūdžio medžiaga, būdinga savivaldybių muziejams, bet ir turtingas Žemaitijos dvarų kultūros palikimas, savo unikalumu lenkiantis kai kurių didžiųjų muziejų rinkinius. Kolekcijoje saugomi originalūs žinomų Vakarų Europos dailininkų paveikslai, atspindintys XVII-XIX amžių dailės raidą, vienetiniai pasaulinio lygio taikomojo meno eksponatai.

Muziejuje saugomas ir unikalus Žemaitijos dvarų archyvas – rankraščiai, atspindintys dvarų ekonominę-politinę padėtį, fiksuojantys visuomeninio-politinio gyvenimo pokyčius. Muziejaus bibliotekoje taip pat saugomos unikalios dvarų bibliotekų knygos.

Be to, muziejuje saugoma turtinga etninės kultūros paveldo kolekcija (liaudiškos skulptūros, kalvių nukalti kryžiai, liaudies dailininkų piešti paveikslai, grafikos darbai), kuri liudija žemaičių dvasinio, buitinio gyvenimo ypatumus.

Nuo 1956 metų muziejaus darbuotojai vykdo Žemaitijos kapinynų archeologinius tyrinėjimus, kurių metu rasti radiniai atspindi kultūros istorijos raidą nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus pabaigos. Archeologinių radinių kolekcija savo gausa ir verte, pasak ministerijos, nenusileidžia didžiųjų muziejų kolekcijoms.

Muziejuje vyksta intensyvi kultūrinė, edukacinė ir mokslinė veikla: leidžiami rinkinių katalogai, keičiamos ekspozicijos, vykdomos archeologinės ir etnografinės ekspedicijos, organizuojamos parodos, konferencijos, seminarai, vyksta edukaciniai užsiėmimai, restauruojami eksponatai.