„Silpniausia dalis – muzikos eksportas, kurio, konstatuosiu, praktiškai nėra. Jis yra labai nedidelis, o potencialo, tikrai tiek daug žmonių įtrauktų į muzikos visą rinką, matome labai daug. Mūsų manymu, tai didžiausia sritis, į kurią verta koncentruotis ir dirbti“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seime teigė AGATA direktorė Agnė Begetė.
„Žinutė yra paprasta, kad Lietuva jau turi veikiančią muzikos ekosistemą, ji auga ir kuria vertę. Tačiau mes neturime aiškios strategijos, kalbant apie eksportą, ir neišnaudojame savo potencialo, kurį galėtume turėti“, – pridūrė ji.
Atlikto 2023–2024 metų Lietuvos muzikos industrijos tyrimo rezultatai rodo, jog Lietuvos muzikos eksportas siekia 0,27 mln. eurų, tuo metu, kai panašaus dydžio Suomijos muzikos industrijos eksportas sudaro 138,8 mln. eurų – 9,7 procentus industrijos vertės, Danijos – 228 mln. eurų (10,4 proc.).
Anot muzikos prodiuserio Martyno Tylos, ne vienas Lietuvos atlikėjas mėgino žengti į tarptautinę muzikos rinką, tačiau aiškios priežasties, kodėl tai nepavyko, nėra.
„Vieno atsakymo galbūt nėra – ar tai yra kalba, ar tai yra netinkamas produktas tai rinkai. Be abejo, yra labai didžiulė konkurencija. (..) Bandė daug Lietuvos žvaigždžių eiti į užsienio rinką. Tai nėra lengvas kelias. Taip, reikia važiuoti per miestus, mažus klubus, mažas sales. Reikia save rodyti. Nes jeigu žmonėms tu patiksi, jie tavęs klausys, o klausydami jie generuos pajamas, kurios atkeliauja į Lietuvą“, – kalbėjo M. Tyla.
„Visi įsivaizduoja, kad atlikėjas turi tapti populiarus, bet nepamirškite – yra ir muzikos kūrėjai, gamintojai. Mes turime puikius žmones, kurie yra tikrai pasaulinio lygio, jau galima drąsiai taip sakyti, bet jiems reikia atsigabenti, galbūt prisivilioti pasaulines žvaigždes arba užsienio atlikėjus, kurie pas mus Lietuvoje galėtų gaminti šitą produktą“, – sakė M. Tyla.
Analizės rezultatai rodo, jog bendra Lietuvos muzikos industrijos vertė 2024 metais pasiekė 308,7 mln. eurų, lyginant su ankstesniais metais industrija augo 13 procentų.
Anot muzikos prodiuserio, net viena Lietuvoje sukurta pasaulinė daina galėtų padidinti industrijos vertę bent 10 mln. eurų.
„Jeigu dabar yra pasiektas toks 308 milijonų skaičius ir tai beveik sudaro labai arti 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tai aš manau, kad mums reikia išsikelti tikslą. Mes patys pajėgūs tai padaryti, ir, be abejo, galbūt jeigu mums padės dar ir Vyriausybė, tai 1 proc. būtų fantastinis skaičius. Nes sukūrus vieną kūrinį Lietuvoje, pasaulinį hitą, tikėtina, kad ta suma, kuri yra dabar paminėta, gali padidėti labai greitai 10 ir dar 15 milijonų vien tiktai nuo vienos dainos sukūrimo“, – pabrėžė jis.
Anot Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkaičio, reaguojant į analizėje iškeltas problemas, bus planuojama ieškoti sprendimų.
„Tikrai bus darbinių pasitarimų daug. (...) Visas šitas tyrimas rodo, kad mes tikrai galime daug ženkliau padidinti ir ekonominę naudą valstybei, ir tą prasmę padidinti, nes iš tikrųjų tai prasideda muzikuojant nuo pat mažų dienų“, – teigė K. Vilkaitis.
Pasak atliktos analizės, skaičiuojama, kad Lietuvos muzikos edukacija ir viešasis sektorius kartu sudaro 60,8 proc. visos industrijos vertės, tai užtikrina nuoseklų talentų rengimą ir profesinį tobulėjimą.
Taip pat komercinė grandis demonstruoja spartų augimą. Bilietų pardavimai per metus padidėjo 21 proc. ir pasiekė 83,7 mln. eurų, muzikos platformų pajamos augo 43 procentais, o autorinis atlygis didėjo 16,4 procentų.
Tyrimo rezultatai parodė ir bendrą lankymosi scenos menų renginiuose augimo tendenciją: 2014 metais bent viename koncerte Lietuvoje ar užsienyje apsilankė 56 procentai Lietuvos gyventojų, tuo tarpu 2023 metais – 70 procentų.
2023 metų duomenimis, bent kartą per mėnesį muzikos koncerto, pavyzdžiui, pop, roko, hiphopo, elektroninės, klausėsi – 48 procentai, liaudies ar etninės muzikos – 27 procentai, klasikinės muzikos – 23 procentai gyventojų.
Naujausi komentarai